Atėjus į renginį šiek tiek anksčiau akį džiugino tai šen tai ten po papuoštą Vilniaus bažnyčios salę zujanti mokyklos bendruomenė - ir pati pasipuošusi bei pasitempusi, lūkuriuojanti šventės pradžios.
O šventė buvo išties nuostabi: kaip visuomet įdomūs šokių studijos „Džiaugsmas" pasirodymai (vadovė Aida Maksvytytė), mokyklos muzikos mokytojos Reginos Vilkelienės su mokiniais paruoštas itin išradingas muzikinių kūrinių atlikimas, vaidinimas „Trys medžiai" su įspūdinga ne tik mokytojų, bet ir mokinių vaidyba, ketvirtokų (mokytoja Giedrė Vėžytė) dainelė „Valentin" (su ja mokiniai tapo Vilniaus miesto vokiškos dainos konkurso prizininkais) bei pradinės mokyklos baigimo pažymėjimų įteikimas, gražus ir jaudinantis dešimtokų atsisveikinimas.
Mokyklos mokytojų iniciatyvinė grupė šventės proga paruošė filmą - nedidelę visų 15-os mokyklos metų apžvalgą, kuri vaizdžiai iliustravo, jog mokykla prasidėjo nuo mažytės sėklos - suvokimo ir noro, kad, anot pastoriaus Giedriaus Saulyčio, vaikai būtų ugdomi dievobaimingoje aplinkoje. Vėliau ši sėkla išaugo į daigelį - tai mokyklos pirmieji metai Brolių gatvėje, kai mokykloje dirbo tik trys mokytojos: Virginija Didžiapetrytė, Giedrė Vėžytė ir Audronė Juodžiukynaitė. Virginija buvo pirmoji šios mokyklos direktorė. Po truputį mokyklos bendruomenė augo ir, nors buvo visokių išmėginimų vėtoma, panašėjo į jauną medelį. Šis medelis vėliau buvo perkeltas į Skaidiškes. Kad ir tolėliau nuo miesto, mokykla gyvavo. To laikotarpio pradžioje mokyklai vadovavo Virginija Didžiapetrytė, vėliau - Deimantas Karvelis, po to - Ričardas Pagojus. 2004 m. mokyklos direktore tapo ir iki šiol jai vadovauja Jūratė Bernotienė. Filmuota medžiaga priminė ir persikraustymo iš Skaidiškių rūpesčius, ir darbus naujose bažnyčios patalpose Pilaitėje, ruošiant naujas klases.
Taigi 2005 m. mokykla, jau lyg žaliuojantis medelis, dar metams prisiglaudęs Vilniaus Pilaitės vidurinėje mokykloje, pagaliau buvo „persodinta" į bažnyčios „Tikėjimo Žodis" patalpas, kur prasidėjo jos žydėjimo metas: laikas, kai medelis sukrovė žiedus ir yra pasiruošęs žydėti, skleistis.
Jūratė Bernotienė su dėkingumu Dievui prisiminė tuos sunkius laikus, kai atrodė, jog mokyklos bendruomenė neatlaikys įvairiausių vėtrų ir sausrų. Kai mokykla nuomojo patalpas Skaidiškėse, kartą šeimininkas pranešė, jog pastatas parduodamas. Tačiau pirkėjo neatsirado tol, kol baigėsi mokslo metai, ir mokykla išsikraustė. „Dėkoju Dievui ir tiems, kurie sunkiu metu buvo šalia: pastoriams, mokytojams, mokinių tėveliams. Sunkumai mus užgrūdino, subūrė į komandą. Dėkoju visiems, kurie prisidėjo palaikydami maldomis, palaiminimais, talkomis," - kalbėjo direktorė.
Nelengvi, bet vaisingi metai
Pastorius Giedrius Saulytis, šios mokyklos steigėjas, sveikindamas susirinkusiuosius taip pat minėjo, jog praėjo 15 nelengvų, bet vaisingų metų. „Sėkla tikrai krito iš dangaus. Tikim tuo. Priėmėm tai kaip Dievo duotą viziją, iš kurios išaugo medis", - kalbėjo pastorius. Jis prisiminė, kaip gimė didelis troškimas auklėti vaikus, perduodant tikėjimo dvasią. O kai su kitais pasidalino mintimis kurti mokyklą, atsirado ir daugiau žmonių, galinčių prisidėti prie šio darbo. „Pamenu Virginiją Didžiapetrytę, pirmąją mokyklos direktorę, kuri norėjo įsilieti į šį darbą. Tačiau, nors buvo ir mokytojų, ir vaikų, norinčių lankyti šią mokyklą, bet nebuvo vietos. Tuomet vienas brolis man užsiminė, kad jo tėvas yra gamyklos direktorius, o ta gamykla turi nenaudojamas vaikų darželio patalpas, kurias galbūt išnuomotų. Ir išties, tą darželį mums išnuomojo, o kadangi patalpos buvo didelės, įkūrėme ne tik krikščionišką mokyklą, bet ir vaikų darželį. Žinoma, tam reikėjo nemažai lėšų, bet ir jos atsirado iš Dievo malonės. Bažnyčios raštinės tarnautojai taip pat įsikūrė darželio patalpose", - dalinosi prisiminimais pastorius Giedrius.
Kitas reikšmingas įvykis - tai licencijos mokyklai gavimas. Pastorius papasakojo, kaip tuometinis švietimo ministras, muzikologas, priėmė jį ir Gintautą Abarių pokalbiui dėl licencijos: o kalba tuomet sukosi ne vien apie licenciją, bet ir apie tai, kaip įtikėjus pasikeitė Gintauto Abariaus gyvenimas - mat ministras jį pažinojo. Galiausiai pats švietimo ministras prisiėmė visą atsakomybę dėl licencijos išdavimo ir pažadėjo, kad ji bus. Ir nors bažnyčios advokatei, atvažiavusiai jos atsiimti, ministerijos darbuotojas iš pradžių melavo, jog licencijos nėra, vis dėlto ji buvo gauta.
„Kad medis suvešėtų, subrandintų vaisius, reikalingos trąšos, tai yra mėšlas. Viešpats jo parūpino kaip reikiant", - šmaikštaudamas kalbėjo pastorius Giedrius. Jis priminė, jog buvo parašyta nemažai mokyklą šmeižiančių straipsnių (viename didžiausių Lietuvos dienraščių), kuriamos tendencingos laidos. Be to, sunkumai atsijojo ir mokytojų kolektyvą, nes dėl šios vizijos reikėjo pasiryžti aukotis, mokėti kainą.
Pastorius taip pat pacitavo 105 psalmę, kurioje sakoma: Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus. Giedokite Jam, giedokite Jam psalmes. Garsinkite visus Jo stebuklus. Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties. Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido. Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus.
Remdamasis šios psalmės žodžiais, pastorius Giedrius ragino ieškoti Viešpaties ir, jei trūksta jėgų, prašyti Jo. Jei trūksta išminties - taip pat prašyti Jo. „Ačiū Dievui, kad Jis yra. Jis ištikimas ir teikia visa, ko reikia gyvenimui ir maldingumui. Ir atsiminkime Jo darbus, padarytus dėl mūsų, dėl mūsų vaikų, dėl mokyklos. Nieko nereiškia nei sodintojas, nei laistytojas, bet Dievas - augintojas. Visiems mokytojams tenka didelė atsakomybė auginti mokyklos medį savo triūsu, bet svarbiausias yra Dievas," - baigdamas kalbą sakė mokyklos steigėjas Giedrius Saulytis.
Didžiausias mokyklos turtas
„Mūsų mokyklos istorija brangi ir vertinga tuo, kad galime aiškiai pamatyti ir prisiminti, kad šios mokyklos steigėjas ir išlaikytojas yra Dievas", - sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo Kauno bažnyčios „Tikėjimo žodis" pastorius Gabrielius Lukošius. Jis priminė tuos laikus, kai krikščioniška mokykla dėl to, jog nuomodavo patalpas, negalėdavo gauti licencijos keleriems metams, tad reikėdavo jos prašyti kasmet.
Pastorius Gabrielius perskaitė žydų tautai skirtą Dievo raginimą neužmiršti Viešpaties tuomet, kai „būsi sotus," bet atsiminti Jį, savo Dievą, nes Jis suteikia jėgų įgyti turtus (Įst 8 sk). Pastorius drąsino visuomet išlikti atviriems tam, kas ateina iš Dievo, atviriems Jam. O būti atviriems padeda suvokimas, jog čia mes susirenkam ne savo, bet Jo vardu. Būtent tai ir yra didžiausias mokyklos turtas. „Dievo akivaizdoje mes esame tikėjimu. Nepamirškite, kad ir šioje mokykloje jūs visą laiką būsite Dievo akivaizdoje", - kalbėjo pastorius.
Padėkos mokytojams ir dešimtokų palaiminimas
Po direktorės Jūratės Bernotienės padėkos pastoriams, pastorius Giedrius Saulytis dešimtokų padedamas įteikė mokytojams gėlių, pasveikino daugiau nei 10 metų mokykloje išdirbusius pedagogus. Pirmiausia - Giedrę Vėžytę, dirbančią mokykloje nuo pat pradžių, 15 metų. Taip pat - Jolantą Genytę, Ričardą Pagojų, Aidą Maksvytytę, Eglę Zveringą, Jūratę Bernotienę. Palaiminimo malda už šiuos mokytojus pasimeldė dešimtokas Vytautas Puidokas.
Buvo pagerbti ir į sceną pakviesti visi mokyklos mokytojai, turintys auklėjamąsias klases - dešimtokai jiems įteikė gėlių, o viena iš jų, Rūta Jočytė, maldoje prašė jiems Dievo palaiminimų, stiprybės darbe.
Pastorius prisiminė ir mokytojas, padedančias mokyklos administracijai - Ritą Ankštutienę ir Haliną Rinkevičienę. Šios mokytojos taip pat buvo palaimintos ir nuoširdžiais pastoriaus žodžiais, ir dešimtokų įteiktomis puokštėmis bei malda.
Pabaigoje, atsisveikindami su mokykla dešimtokai meldėsi už mokytojus, tėvus bei mokinius. Galiausiai į sceną buvo pakviesti ir dešimtokų tėvai - jie drauge meldėsi už mokyklą ir vaikus.
Po renginio dešimtokai pasodino medelį. Kas žino, gal kada nors po šiuo medžiu jau žais jų vaikai, o jie su šypsenom ir ašarom akyse prisimins mokyklos laikus... Išties ypatingos mokyklos.
Belieka palinkėti, kad ši mokykla būtų "kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi" (Ps 1). O nueitas etapas - 15 metų - liudija, jog Viešpats išties žino teisiojo - krikščionių mokyklos - kelią.
_64x64_9de.jpg)
