Renginys prasidėjo 17 val. 30 min. ir tęsėsi iki 20.00 val. Tai buvo labai netinkamas ir nepatogus laikas pataisos namų administracijai, tačiau nepaisant griežto režimo bei sudėtingo priežiūros darbuotojų grafiko Alytaus pataisos namai atvėrė duris ir priėmė jiems Dievo paruoštą dovaną.
Įžanginiu žodžiu ir giesme „Ašaros iš dangaus" renginį pradėjo jo organizatoriai Nerijus ir Zita Čekavičiai. Vakaro programą ir visus susirinkusius palaimino Kėdainių bažnyčios „Tikėjimo žodis" pastorius Alvydas Stankevičius. 400 vietų salė buvo beveik pilna, į ją susirinko ir nuteistieji, ir pataisos namų administracijos bei priežiūros darbuotojai.
Choras „Maranata" savo programą pradėjo Johno Newtono giesme „Nuostabi malonė". Renginio atmosfera iš pradžių, švelniai tariant, buvo sunkoka. Nors į renginį buvo įleisti tik parašę prašymus nuteistieji, salėje nuolat kažkas kalbėjosi, juokavo, nesusikaupė klausytis. Kita vertus, ypatingo dėmesio ir nesitikėjome - juk ne miesto inteligentija susirinko. Pertraukėlėje tarp choro giesmių skaitinį „Senas smuikas" skaitė Laima Stankevičienė. Galiausiai dar po kelių „Maranatos" giesmių ir Vitalijaus Beconio solo atėjo laikas Evangelijos žodžiui, kurį iškeldamas tik tris kausimus perteikė pastorius Giedrius Saulytis. Ar Dievas kalba? Atsakymas - taip. Kaip Dievas kalba? Per savo išrinktus, paprastus žmones, tačiau svarbiausia, ką tu jam atsakai? - nuskambėjo trečias pastoriaus klausimas. „Ką tu jam atsakai, kai Jis tave šaukia? Gali atsakyti kaip savimi patenkintas fariziejus arba kaip suvokiantis savo nuodėmę ir besišaukiantis gailestingumo bei atleidimo muitininkas", - kalbėjo pastorius. Šurmulys salėje liovėsi, net ir aktyviausi plepiai nuleido galvas.
Pastoriui paprašius pakelti rankas tiems, kurie nori išpažinti savo nuodėmes, jas pakėlė maždaug du trečdaliai susirinkusių. Atgailauti į priekį išėjo per 30 pataisos namų vyrų, kiti meldėsi tiesiog savo vietose. Atmosferą pripildė dėkingumas ir džiaugsmas. Giedant chorui, dalinome laikraščio „Ganytojas" numerius bei krikščionišką literatūrą, kuri buvo tiesiog išgraibstyta.
Renginiui pasibaigus, vyrai vienas po kito priėję dėkojo ir klausė, kaip galėtų dalyvauti „Tikėjimo žodžio" susirinkimuose, kurie reguliariai vyksta Alytaus pataisos namuose.
Trumpas reportažas, kuriame pie šią Evangelijos šventę atsiliepta labai šiltai, pasirodė ir Alytaus pataisos namų interneto tinklapyje http://www.apn.lt:
Tai reto grožio renginys. Nuostabiomis giesmėmis į nuteistųjų širdis beldėsi „Tikėjimo žodžio" bažnyčios choras „Maranata" (vadovė Edita Tamoševičienė).
Tikėjimo žodį skleidė ir į visus susirinkusius kreipėsi pastorius Giedrius Saulytis. Įtakingai kalbėjęs apie religiją, apie tikėjimą, Dievą, jis pakvietė visus bendrai maldai, ragino įsiklausyti į savo širdį ir tarsi naujai atgimti, pamiršti koks buvai, suprasti, koks nori ir gali būti.
Nuteistiesiems įtaigių, ramių žodžių, padrąsinimų ir dainų bei gitaros skambesio negailėjo ir Nerijus Čekavičius iš bendruomenės „Tikėjimo žodis". Tai jau pažįstamas nuteistiesiems, dažnai atvykstantis ir bendraujantis su nuteistaisiais asmuo.
Tas vakaras - tikras šviesos ir gėrio šaltinėlis, kuris šaltą rudens vakarą atkeliavo pas mus ir sušildė širdis.
Savo įspūdžiais po renginio pasidalino choro „Maranata" vadovė Edita Tamoševičienė:
Pataisos namuose koncertavome ne pirmą kartą. Suvokėme, kad tai nebus įprastas krikščioniškas renginys. Ruošdamiesi jam, meldėme Viešpaties, kad giesmių žodžiai kristų tarsi sėklos į klausančiųjų širdis, anksčiau ar vėliau atnešdamos vaisių. Drauge nujautėm, kad Dievas padarys „daugiau nei mes prašom ar suprantam"(Ef 3, 20). Taip ir įvyko. Choro giesmės ir Evangeliją skelbiantys pastoriaus Giedriaus žodžiai labai derėjo, papildė vienas kitą ir pasiekė tikslą - atvėrė klausančiųjų širdis. Renginiui artėjant į pabaigą, spengiančioje tyloje itin aktualiai skambėjo pastoriaus cituojami palyginimai iš evangelijų, o retoriniai klausimai buvo tarsi akistata su savimi tiems, kurie šio pasaulio tuštybės mugėje klumpa, blaškosi, klaidžioja. Per šią Evangelijos šventę pataisos namų salėje vyko akivaizdžios metamorfozės: susirinkę nuteistieji iš pradžių dangstėsi po įvairiomis kaukėmis (kas juokėsi, kas kalbėjosi, kai kurie demonstratyviai atsistojo ir išėjo iš salės), o pamokslui įpusėjus, visi nuščiuvę klausėsi ir pabaigoje nemažas būrys meldėsi atgailos malda. Taip ir norisi prisiminti šią Rašto eilutę: „[...]kokia beribė Jo jėgos didybė mums, kurie tikime, veikiant Jo galingai jėgai" (Ef 1, 19).
Išgyvenimai ypatingi... Dievui per mus veikiant, pasidarbavome Jo laukuose."
_64x64_9de.jpg)
