Sausio 23 d., trečiadienio, vakarą Kauno bažnyčioje „Tikėjimo žodis“ vyko šlovinimo tarnavimas, kuriame viešėjo ir visiems garbinti Viešpatį padėjo šlovintojų iš Vilniaus pora Remigijus ir Raimonda Kirijanovai.
Šiame tarnavime svečiavosi ir misionierius iš Vokietijos Eduardas Gossas, Lietuvoje tarnaujantis jau devintus metus, tad jau gerokai pramokęs lietuvių kalbos. Tarnavimo pabaigoje misionierius E. Gossas pastebėjo, kad mes visi esame netobuli ir netobulai pažįstame Tiesą, todėl mums reikia vieniems kitų. Mus visus jungia Jėzaus pralietas kraujas, Dievo žodis. Misionierius meldė Viešpaties suvienyti krikščionis, kad mes nekovotume vieni su kitais, bet mylėtume, gerbtume vienas kitą ir mokytumės vieni kitiems atleisti. Maldoje užtarėme visas Kauno tikinčiųjų bendruomenes, kurios remiasi Dievo žodžiu, meldėme, kad kiekviena bendruomenė augtų ir neštų Dievo šviesą tamsoje skendinčiam pasauliui. Baigdama tarnavimą Kauno bažnyčios pastorė Diana Vaškelienė dėkojo Dievui už Jo palaiminimus ir meldė drąsos bei išminties, kad atrastume vis naujų būdų, kaip skelbti Evangeliją, kad netikintieji atvertų savo širdis Dievui.
Sausio 24 d., ketvirtadienio, vakarą ekumeninės pamaldos vyko Kristaus Prisikėlimo mažojoje bažnyčioje. Pamaldose dalyvavo net 10 dvasininkų iš 6 konfesijų: Kauno evangelikų reformatų bažnyčios diakonas katechetas Jonas
Žiauka, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios kunigas Saulius Juozaitis ir diakonas Arūnas Žydaitis, Kauno stačiatikių Apreiškimo bažnyčios kunigas Nikolajus Murašovas, Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis, Kristaus Prisikėlimo parapijoje tarnaujantys katalikų kunigai, o mūsų bendrijai atstovavo pastorius Mindaugas Sakalauskas. Pamaldas pradėjo ir joms vadovavo Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.Giesmes pamaldų metu giedojo VDU Katalikų fakulteto jaunimas, liuteronų bažnyčios atstovė Irena Paliokaitė ir stačiatikių bažnyčios giesmininkės.
Evangelikų liuteronų kun. Saulius Juozaitis atkreipė dėmesį, kad šių pamaldų tema - ne skirtumai, bet vienybė. Vienybės problema egzistuoja nuo pat krikščionybės atsiradimo, apie tai kalba ir apaštalas Paulius. Vienintelis kelias į vienybę yra tikėjimas Kristumi, malda ir Dievo žodis. Sujaudino atviras šio kunigo liudijimas apie tai, kaip vienos šeimos, kurioje žmona priklausė liuteronų, o vyras - katalikų bažnyčiai, skubiai buvo iškviestas į klinikas, kur gydytojai kovojo už kūdikio gyvybę. Deja, mamos, sirgusios mirtina liga, gydytojams išgelbėti nepavyko, bet pasaulį išvydo mažas žmogus, kurį kunigas kvietė prisiminti ir savo asmeninėse maldose. Tokiose situacijose pasirodo tikrasis ekumenizmas. Visų mūsų viltis - Viešpats, nes tik Jis vienas gali suvienyti savo žmones.
Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis, perskaitęs ištrauką iš Laiško galatams (Gal 3, 26-28) ir pacitavęs Čarlzo Veslio žodžius apie tikėjimą ir bažnyčią, pabrėžė, kad mūsų vienybės pagrindas - tikėjimas Kristumi.
Mūsų bendrijos pastorius Mindaugas Sakalauskas perskaitė ištrauką iš Laiško efeziečiams (Ef 2, 11-22) ir atkreipė dėmesį, kad Kristus troško sujungti žydus ir pagonis. „Dievui rūpi taika, vienybė, viena mintis, meilė ir geranoriškumas vienas kito atžvilgiu. Mes visi esame kilę iš pagonių, ir apaštalas Paulius nurodo mums kelią į vienybę - tai sulaužytas Kristaus kūnas, Jo pralietas kraujas. Tik žvelgiant į Kristų, Jo auką, vienybė yra įmanoma“, - kalbėjo pastorius.
Evangelikų reformatų bažnyčios diakonas Jonas Žiauka apie vienybę kalbėjo remdamasis Laiško kolosiečiams ištraukomis (Kol 2, 6-15; 3, 1-4).
Kauno stačiatikių atstovas priminė, kad daugybei valstybių net nepavyko priartėti prie vienybės, tvarka jose buvo palaikoma jėga. Tačiau su Dievo karalyste yra kitaip. Mūsų pašaukimas siekti susitaikymo, vienybės, mylėti vienas kitą visų pirma maldoje. Ne tik žodžiu, bet ir mintimis, tada kils ir geri darbai. Maldoje mes priartėjame prie Dievo, atrandame ramybę ir meilę. Tad te kasdienius mūsų vargus nuolat lydi malda.Homiliją pagal Luko evangelijos eilutes (Lk 24, 13-35) sakė katalikų kunigas mons. Vytautas Grigaravičius, iškėlęs keletą klausimų: ar kalbos apie vienybę tarp krikščionių nesibaigia ties aštuondieniu, kviečiančiu vienybei? Kaip mes gyvename kasdienybėje? Ar gali vienkartiniai susitikimai sustiprinti bendrystę, suvienyti krikščionis į vieną šeimą?
Kunigas atkreipė dėmesį, kad mokiniai, keliavę į Emausą, buvo nepaprastai susirūpinę savo padėtimi, aptarinėjo, kas buvo įvykę, nerimavo dėl savo ateities po įvykusios tragedijos - Kristaus nukryžiavimo ir nepažino prie jų priėjusio Jėzaus. Pagalvokime, kiek daug žmonių, rūpesčių ir vargų prispausti, nejaučia ir nemato Šalia Esančiojo. Kiekvienas iš mūsų, bent šiek tiek pažįstantys Viešpatį, galime padėti tiems vargų prispaustiems žmonėms pažinti Kristų, pakelti akis į Viešpatį.
Mokiniai, keliavę į Emausą, visgi leidosi į bendrystę su Nepažįstamuoju ir net pakvietė Jį į savo namus. Taip ir mes turėtume kuo dažniau susėsti prie bendro stalo, pasidalinti ne tik materialiuoju maistu, bet svarbiausia - dvasiniu, kuris padėtų Kristaus meilės akimis pažvelgti į bendras Kristaus Bažnyčioje egzistuojančias problemas. Baigdamas homiliją klebonas kvietė melsti, kad Viešpats stiprintų mūsų vienybę, savitarpio supratimą, toleranciją ir bendravimą Bažnyčios ir žmonijos išganymo vardan.
Visiems drauge perskaičius Tikėjimo išpažinimą ir skambant giesmei „Ten, kur gailestis ir meilė, Dievas ten yra“, dvasininkai užsidegė žvakes ir, eidami per bažnyčią, uždegė tikinčiųjų žvakes. Po to visi susikibę rankomis meldėmės Jėzaus išmokyta malda „Tėve mūsų“.
Ir Krikščionių vienybės savaitei praėjus, nepamirškime savo brolių ir sesių Kristuje, užtarkime Viešpaties akivaizdoje dar nepažįstančius Kristaus ir melskime, kad Viešpaties šviesa vis ryškiau šviestų mūsų miestuose, mūsų šalyje ir visame pasaulyje.
Nuotraukos Linos Straigytės
_64x64_9de.jpg)
