Pamaldas laikė kunigas Egidijus Zulcas, o Juozas Mišeikis skaitė homiliją apie prie šulinio Jėzaus sutiktą samarietę. Šis Šventojo Rašto pavyzdys, kuriame Jėzus prašo samarietės vandens (samariečius žydai niekino), atskleidžia, jog Kristuje įmanoma bendrauti neatsižvelgiant į tai, kad skirtingos konfesijos, kartkartėmis vienos į kitas, regis, „žvelgia iš aukšto“. Taigi Jėzus mums parodo pavyzdį, kaip siekti krikščionių vienybės. Pastorius Mindaugas Palionis, remdamasis Jėzaus malda prieš Jam einant į Getsemanę (pagal Jn 17, 11: Šventasis Tėve, aš noriu, kad jie visi būtų viena, kaip ir mes esame viena) kalbėjo, kad pats Jėzus meldžia, jog mes būtumėm vieningi, ir tai mus įpareigoja.
Į pamaldas susirinko tikintieji iš Romos katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų bažnyčių, taip pat ir iš kitų konfesijų, Dievą šlovino jungtinis evangelikų ir katalikų choras. Pamaldoms baigiantis visiems žmonėms buvo išdalytos žvakutės, o pamaldose dalyvavę dvasininkai priėjo prie kiekvieno žmogaus, uždegdami žvakeles ir linkėdami ramybės.Sausio 18 dieną ekumeninės pamaldos vyko Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčioje. Viešpatį garbino gausus būrys šlovintojų iš Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios ir evangelikų liuteronų bažnyčios, prie kurių prisijungė ir katalikų choras. Salė buvo pilna įvairių konfesijų žmonių, visi jautė vienybės dvasią. Žmonių širdys buvo paliestos kunigo Egidijaus Zulco pamokslo. Kunigas kalbėjo apie samarietę, kurios Jėzus paprašė gerti. Jėzus jos nepaniekino, tačiau kalbėjosi su ja, taip parodydamas mums pavyzdį, kad galima kalbėtis ir su tais, su kuriais kiti nebendrauja. Pamaldoms baigiantis visi tikintieji susikibę už rankų meldėsi malda „Tėve mūsų“ ir garsiai ištarė Apaštališkajį tikėjimo išpažinimą tuo skelbdami, kad mes, krikščionys, tikrai galime būti vieningi.
Akmenės evangelikų bažnyčios informacija
_64x64_9de.jpg)
