Praėjusį pirmadienį, sausio aštuonioliktąją, pamaldomis Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje pradėta 2016-ųjų metų tradicinė maldų už krikščionių vienybę savaitė. Jos tema – „Pašaukti garsinti šlovingus Dievo darbus“ (pagal 1 Pt 2, 9).
Skirtingų konfesijų tikinčiųjų tradicija rinktis į ekumenines pamaldas Biržuose tęsiasi jau šešiolika metų. Bendra giesme, malda Dievą šlovinti kiekvieną vakarą renkamasi vis kitoje bažnyčioje. Iš pradžių tikintiesiems būdavo labai įdomu, net smalsu pamatyti, kur ir kaip vyksta pamaldos. Dabar jau žmonių niekas nebestebina. Melstis kartu tapo įprasta, traukia galimybė pabūti vienoje didelėje skirtingų konfesijų bendruomenėje, kurios narius jungia nuoširdus gyvas bendravimas.
Evangelikų reformatų šventovėje praėjusį pirmadienį pamokslavęs katalikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Algis Neverauskas pastebėjo, jog prieš keturiasdešimt metų būtų buvę sunku įsivaizduoti, jog katalikų dvasininkas kada nors sakys pamokslą evangelikų reformatų bažnyčioje. Pasaulis keičiasi. Ir, pasak dvasininko, - į gerąją pusę. Visų konfesijų bandymą eiti tuo pačiu keliu jis vadino didele Dievo malone. Į ekumenines pamaldas, pasak kun. A. Neverausko, renkamasi, kad geriau susikalbėtume tiek su Dievu, tiek vieni su kitais. Dvasininkas vaizdingai kalbėjo, jog visi krikščionys pamaldų metu tarsi susėda už vieno stalo, dalinasi viena duona ir tampa viena didele šeima. Argi kam nors tada galėtų kilti mintis ieškoti skirtumų ar aiškintis tarpusavio santykius?
Kunigas papasakojo apie Vatikano muziejuje esančią skulptūrą, kurioje vaizduojamas prie kryžiaus prikaltas Jėzus. Jis kalba, šaukte šaukia apačioje stovintiems ir savimi besigėrintiems žmonėms, tačiau niekas negirdi. „Tai - sukrečianti scena", - sakė kun. A. Neverauskas. Pasak dvasininko, žmonės, paskendę savo rūpesčiuose, negirdi Dievo žodžio arba nesugeba į jį įsiklausyti, netgi priešingai – nori Jėzui diktuoti savo valią – „Jėzau, sek manimi, daryk taip, kaip noriu aš". Kunigas kalbėjo, jog dabar, tikėjimo praradimo epochoje, nebėra kada ginčytis tarpusavyje, reikia perkeisti savo širdis, atsiverti, išgirsti Jėzų ir eiti visiems kartu bendru tikėjimo keliu.
Dievą šlovinančia giesme, kunigo Giedriaus Jablonskio sveikinimo žodžiu, tikėjimo išpažinimu ir varpelių muzikos ansamblio atliekamais kūriniais praėjusį antradienį pamaldos pradėtos Biržų Jungtinėje metodistų bažnyčioje. Tikintiesiems pamokslavęs Evangelinio tikėjimo krikščionių (sekmininkų) bendruomenės pastorius Linas Šnaras atkreipė dėmesį į tai, jog problemų nestinga nei visuomenėje, nei atskirose bažnyčiose. „Visuomenės problemos – mūsų problemos", - sakė dvasininkas. Lietuviai dažnai aimanuoja, jog sovietmečiu iš rusų išmokta girtuokliauti. Valstybė seniai tapo nepriklausoma. Liūdna, bet, pasak pamokslininko, ji patenka į daugiausiai alkoholinių gėrimų suvartojančių šalių dešimtuką, aplenkdama net Rusiją. Vadiname save krikščioniška šalimi, bet stokojame Dievo artumo. „Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai" (Pat 4, 23),- Šventojo Rašto žodžiais tikinčiuosius mokė pastorius Linas Šnaras.
Evangelikų reformatų kunigas Rimas Mikalauskas kvietė visus melstis už pasaulį, kuriame tiek daug blogio – žudomi tiek krikščionys, tiek kitų tikėjimų žmonės, tūkstančiai jų palieka savo namus ir bėga nuo karo ar skurdo. Dvasininkas meldėsi ir už tuos, kurie priima pabėgėlius taip, kaip kažkada kitose šalyse priėmė ir mūsų tėvus, senelius, kitus artimuosius.
Biržiečius emocingu žodžiu sveikino gerai pažįstama viešnia, Jungtinės metodistų bažnyčios kunigė Valla Karlson. Ji linkėjo, kad Dievo malonė ir ramybė būtų su visais Biržų dvasininkais.
Trečiąjį vakarą tikintieji meldėsi Biržų evangelinio tikėjimo krikščionių (sekmininkų) bendruomenės bažnyčioje. Pamaldos pradėtos šlovinimo grupės giesmėmis ir pastoriaus Lino Šnaro skaitiniu iš pranašo Jeremijo knygos: Klausykitės, tautos, VIEŠPATIES žodžio! Skelbkite jį tolimuose pajūriuose! Sakykite: „Tas, kuris išblaškė Izraelį, surinks ir ganys jį kaip kerdžius savo kaimenę... (31, 10 – 13).
Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Juozas Mišeikis priminė 122 Dovydo psalmės žodžius, kuriais kviečiama eiti „į Viešpaties namus“. Susirinkusiesiems pamokslavęs Biržų evangelikų reformatų bažnyčios klebonas, kun. Rimas Mikalauskas Dievo žodžio skelbimą pradėjo pagal Pauliaus laiško Romiečiams eilutes (Rom 1, 18), skelbiančias, jog „Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisingumu“. Apaštalas rašė prieš du tūkstančius metų, bet jo žodžiai labai aktualūs ir šiandien. Kunigas kalbėjo apie tikėjimo galią, apie būtinybę saugotis stabų ir laikytis Dievo žodžio. Visų konfesijų krikščionis dvasininkas vadino Kristaus kariuomene, kurią nežiūrint skirtingų uniformų bei ginkluotės, jungia vienybė. Pritardamas antradienį pamokslavusiam sekmininkų pastoriui L. Šnarui, kun. R. Mikalauskas girtuoklystę vadino stabu, kuriam meldžiasi tiek daug žmonių. Pats alkoholis, pasak dvasininko, nei geras, nei blogas, blogiausia, kad žmogus nesugeba juo naudotis. Kun. Rimas Mikalauskas pranešė sieksiantis, kad ant gedulingų pietų stalo bei susibūrimuose po kapinių švenčių nebūtų vartojami svaigieji gėrimai.
Ketvirtadienį įvairių konfesijų tikintieji meldėsi Biržų evangelikų liuteronų bažnyčioje. Tikintiesiems pamokslavo Jungtinės metodistų bažnyčios pastorius Giedrius Jablonskis. Dvasininkas ragino kiekvieną į save pažvelgti kitaip – pamatyti savyje Dievo žodžio sėjėją, pamatyti tęstinumą sekant Jėzumi ir po jo tikėjimo žodį sėjusiais apaštalais. Pastorius sakė, jog Dievo žodis gali būti skelbiamas ne vien lūpomis, ne vien žodžiais. Pamokslininkas pasidalino vienu pasakojimu apie evangelistus, iškeliavusius į Amžinybę. Jie, stovėdami Visagalio akivaizdoje, labai stebėjosi, matydami pirma jų einantį mažą žmogelį, kuris negalėjo šnekėti – buvo nebylys. Pasirodo, jog nepakanka skelbti Žodį, dar reikia jį liudyti pagalba savo artimui – būti skelbėjais ir žodžiais, ir darbais, ir tarnystėmis, nepriklausomai nuo išsilavinimo, konfesijos, lyties, užimamos vietos visuomenėje.
Ekumeninių maldų savaitė baigėsi penktadienį pamaldomis katalikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Kiekvienose pamaldose buvo platinamas Lietuvos Biblijos Draugijos tik ką išleistas naujas ekumeninis Evangelijos pagal Morkų vertimas. Kaip įprasta, buvo renkamos aukos. Šįkart jos bus skiriamos krikščioniško radijo išlaikymui.
Ekumeninės pamaldos šią savaitę vyko ir kituose Lietuvos miestuose. Panevėžiečiai sausio dvidešimtosios vakarą rinkosi į Panevėžio bažnyčią „Tikėjimo Žodis“, kurioje į tikinčiuosius kreipėsi sekmininkų pastorius Ramūnas Kairys, „Vynuogyno“ bažnyčios ganytojas Žilvinas Škulevičius, Tikėjimo žodžio pastorius Ramūnas Jukna ir evangelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius.
Sausio 21-sios vakarą krikščionys evangelikai rinkosi į maldos ir šlovinimo pamaldas Vilniuje – bažnyčioje „Tikėjimo žodis“. Po pastoriaus Dariaus Širvio pasveikinimo intencijas krikščionių vienybės tema vienas po kito tarė pastoriai, kunigas, superintendentas, vyskupas – įvairių evangelinių Bažnyčių vadovai ir atstovai.
Pirmasis žodį tarė Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas. Savo prakalboje jis citavo Jono Kalvino mintis apie tai, kad kai žmogus tampa krikščionimi – tampa geresnis, neišvengiamai daro gerus darbus, neišvengiamai tampa sėkmingesnis, neišvengiamai gyvena geriau, tampa turtingesnis. Kai tampa turtingesnis, atsiranda daugiau darbų, rūpesčių ir neišvengiamai ima tolti nuo Dievo...
Vienybės ir krikščionių susiskaldymą priminė evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas bei Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos (sekmininkų) vyskupas Rimantas Kupstys. Naujojo Testamento baptistų atstovas brolis Arnoldas Matijošius krikščionių vienybę palygino su paveikslu iš daugelio spalvų. Ir jis spalvingas ir labai gražus kaip ir visos bažnyčios arba kiekviena, sudaranti šį paveikslą. Nes šį kūrinį piešė Dievo ranka.
Taisyklinga lietuvių kalba į tikinčiuosius kreipėsi estas misionierius, Vilniaus Jungtinės metodistų bažnyčios pastorius Andrus Kask. Brandūs ir visai paprasti palyginimai apie namo statybą iš vieno ar daugelio akmenų ir apie pačias geriausias duris, su tvirčiausiomis spynomis, tačiau vienišomis girios tankmėje... Ar galėtume už jų pasislėpti? Laisvųjų krikščionių vyskupas Arūnas Rulinskas žodžiu dalinosi prisimindamas savo keturis išdykusius mažamečius vaikus. Net ir baisiausiai ištampytais nervais, pavargęs tėvas žiūrėdamas į savo vaikus galvoja – aš juos tikrai vienodai myliu... Ir Viešpats savo vaikus myli vienodai.
Labai simboliškai Krikščionių vienybės savaitės pamaldas Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis“ baigė pastorius Darius Širvys savo įžvalgas semdamas iš Apaštališkojo tikėjimo išpažinimo, kurį po to visi pamaldų dalyviai kartu ir garsiai išpažino.
Autorės, Ramūno Juknos ir Džiuljetos Stankevičienės nuotraukos. Daugiau nuotraukų galite peržiūrėti čia.
_64x64_9de.jpg)
