Pažintis su „Švelnumu“

Kovo 10 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos (šiais metais minint laisvės 25-metį) išvakarėse, kartu su vyru Aidu apsilankėme krikščioniškame labdaros ir paramos fondo „Švelnumas“ įsteigtoje valgykloje Šiaulių vargingiems žmonėms.


Fondo direktorė ir viso projekto iniciatorė Dalia mus pasitiko šypsodamasi, išeidama iš labdaros valgyklos virtuvės, kur prieš tai šnekučiavosi su savanorėmis virėjomis iš įvairių evangelinių bažnyčių, ruošiančiomis dienos sriubą.

„Švelnumo“ patalpose jau būriavosi per dvidešimt vyrų ir moterų, senolių ir jaunesnių žmonių, išvargintų gyvenimo audrų, sunkumų ir traumų. Kai kurie ramiai sėdėjo prie gražiai paruoštų pietums stalelių, tyliai rymojo, ilsėjosi. Kiti sėdėjo minkštasuolyje prie atverstos Biblijos ir kalbėjosi su savanoriu - tarnautoju. Visi ramiai lūkuriavo pietų.

Kartu su Dalia pasidžiaugėme, kad daugel kartų girdėjusios viena apie kitą, pirmą kartą susitinkame tarnystės lauke, kuris gali vystytis mūsų brangioje ir laisvoje Lietuvoje.

Dalia Gideikienė drauge su vyru Sigitu Gideika 2014 m. spalį įsteigė labdaros ir paramos fondą „Švelnumas“, kurio tikslas skleisti Dievo meilę žmonėms ir maitinti vargšus savanoriškos tarnystės pagrindais. Abu, vyras ir žmona, yra gana gerai žinomi Šiaulių miesto verslo žmonės ir krikščioniškas vertybes puoselėjantys tikintieji. Mane sužavėjo Dalios nuoširdus noras palengvinti žmonių skausmą, taip pat jos atvirumas bendradarbiauti su įvairiomis miesto bažnyčiomis, siekiant gero tikslo kartu. Prisimenu jos jaudinantį kvietimą, pasakytą š.m. sausio 18 d. ekumeninėse pamaldose. Dalia pakvietė prisijungti prie šios tarnystės miestui visų bendruomenių tikinčiuosius, kuriuos Dievas švelniai ragina gailestingumo darbais tarnauti žmonėms.

Šiuo metu „Švelnume“ savanoriškai tarnauja krikščionys iš laisvųjų krikščionių, Tiesos žodžio, baptistų bažnyčių. Jie dirba įvairius darbus: ruošia maistą, tvarkosi, bendrauja su žmonėmis, veda Biblijos valandėles, prisideda prie krikščioniškų švenčių rengimo. Šiais žmonėmis Dalia labai džiaugiasi ir yra dėkinga bažnyčioms už paramą.

Paklausta, kaip kilo mintis maitinti Šiaulių miesto vargingiausius, Dalia šypsodamasi atsakė: „Kaip krikščionė, gerai suprantu, ką Šventasis Raštas ragina mus daryti. Galvojau apie tai, kai danguje išvysiu Jėzų, o Jis manęs paklaus: „Dalia, ką tu nuveikei dėl Manęs?..“ Negaliu gyventi tik sau, - tęsė moteris. Man šie žmonės labai brangūs. Jie pietauja kiekvieną darbo dieną, kai kurie iš jų čia pavalgo tik kartą per dieną. Jaudina jų gyvenimo istorijos, galvoju, kad Dievas gali jiems padėti.“ Baigdama linksmai priduria: „Dabar ir vyras juokaudamas sako - Dalia, tu ištekėjai už sriubos“.

Akimirkai viskas nurimsta… Žmonės sėdi prie stalelių. Dalia, tą dieną tarnaujantys savanoriai ir mes sustojame prieš žmones. Ji švelniai pradeda kalbėti susirinkusiems apie didelę Dievo meilę kiekvienam, net tam, kuris savęs negali mylėti. Paskaito Makso Lukado mintis. Brolis Vitalijus meldžiasi ir dėkoja Dievui už šią dieną, už maistą. Po to aš perskaitau kelias eilutes iš Ps 107, kurią pavadinau vargdienio psalme. Joje matome, kaip Dievas atveria savo gerumą suvargusiam žmogui, kuris Jo šaukiasi savo sielvarte. Visiems pristatau kovo 15 d. pamaldas „Jis tiesia tau ranką“ ir mūsų bendrą projektą su „Prieglobsčio“ centru. Padaliname kvietimus. Su dėkinga širdimi visi vaišinamės kopūstiene ir atvirai bendraujame. Mintyse iškyla keli žodžiai: jaukumas, švelnumas ir meilė.

Jis ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai (Iz 40, 11).

www.ramioslankos.lt