Šiais nuoširdžiais žodžiais ir palinkėjimais Rugsėjo 1- osios šventę pradėjo mokyklos direktorė Jūratė Bernotienė. Iš tikrųjų, didelis džiaugsmas susirinkti į palaimintą ir šviesią mokyklą, kuri šiais metais minės jau 15 metų sukaktį. Direktorė pasidžiaugė naujai suremontuotomis klasėmis (per vasarą suspėta įrengti visiškai naujas 5 klasių patalpas!), geru mokytojų kolektyvu ir ypač tuo, kad mokslo ir žinių šventę pasitinka net 101 mokinys.
Pasidalinusi apie knygos svarbą mūsų gyvenime, pasveikinti visų susirinkusiųjų mokyklos direktorė pakvietė mokyklos steigėją - pastorių Giedrių Saulytį. Jis, tarsi pratęsdamas direktorės mintis, priminė visiems apie vienos ypatingos knygos - Biblijos - vertę. Pacitavęs Šventojo Rašto ištrauką apie Dievo pažadą siųsti pranašą Eliją, kuris „atgręš tėvų širdis į vaikus, ir vaikų širdis į tėvus" (Mal 4, 6) prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai, pastorius išsamiau paanalizavo tėvų - vaikų tarpusavio pagarbos svarbą. Apie tai, kad nereikia erzinti vaikų, arba tiksliau - nesukelti pykčio, pastorius Giedrius kalbėjo remdamasis Naujojo Testamento citata (Ef 6,1-9). Ragindamas visus išlaikyti šeimose ir mokykloje vienybę, palikti pyktį ir bet kokį priešiškumą, būti atlaidesniems ir supratingiems, pastorius savo kalbą baigė malda.
Toliau žodis buvo suteiktas tėveliams. Jų vardu kalbėjusioji mama Solveiga Zvicevičienė prisiminė savo vaikystės išgyvenimus einant į mokyklą, džiaugėsi, jog tėveliai ir mokytojai mūsų mokykloje - tarsi viena komanda, turinti bendrą tikslą.
Vėliau buvo pristatytos visų mokyklos mokinių klasės su jų auklėtojais. Vyresnieji mokiniai, dešimtokai, sudarydami simbolinį naujos pradžios koridorių, kuriuo kvietė kiekvieną klasę ant scenos, palaikė šventišką mokinių nuotaiką.
Šventę apvainikavo jau tradiciniu tapęs mokytojų spektaklis, šįkart -„Kelionė į Seitnimši karalystę", kurį sukūrė choreografė Aida Maksvytytė. Įgyvendinti šį projektą ėmėsi mokytojai Giedrė Vėžytė, Sigitas Kirtiklis, Aušra Banelienė ir mokyklos teatro studijos režisierė R. Kežutytė - Čingienė bei visas mokytojų kolektyvas.
Spektaklyje buvo pasakojama apie princą Dykį, nemačiusį prasmės mokytis ir galvojusį, kad viską už jį darys patarėjai. Tik praradęs karalystės paveldėtojo titulą jaunasis princas suvokė, kokie reikalingi ir brangūs yra mokytojai bei kokia svarbi yra įgyjama išmintis. Ji pasiekiama įveikiant sunkumus, nugalint savo nenorus, sutraukant gyvenimą beraizgantį tinginystės vijoklį, mokantis daryti kitiems gera. Taip princas tapo gabus būti Seitnimši - Išminties - karalystės valdovu. Naujųjų mokslo metų proga spektakliu suskambęs mokytojų palinkėjimas ragino vaikus įdėti visas pastangas, kopiant į mokslo aukštumas.
_64x64_9de.jpg)
