Trečioji Krikščioniškųjų bendruomenių ugdymo konferencija „Bažnyčia kaip misijinė bendruomenė Lietuvos kontekste“

Š. m. vasario 17-18 d. LCC tarptautiniame universitete jau trečius metus vyko kasmetė Krikščioniškųjų bendruomenių ugdymo konferencija, kurios tema šįmet - „Bažnyčia kaip misijinė bendruomenė Lietuvos kontekste". Konferencijoje dalyvavo apie 90 dvasininkų ir kitų Viešpaties tarnų iš Klaipėdos miesto bažnyčios, Klaipėdos Evangelijos bažnyčios, Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis",  evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų bažnyčių, Jungtinės metodistų bažnyčios, laisvųjų krikščionių bažnyčios bei iš kitų evangelinių ir katalikų bendruomenių. Konferencijos metu vyko trys plenarinės sesijos bei įvairūs seminarai. Renginį moderavo evangelikų liuteronų kunigas Romas Liachavičius.

Vasario 17 d. plenarinėje sesijoje pranešimą tema „Bažnyčia kaip misijinė bendruomenė" skaitė LCC tarptautinio universiteto Teologijos fakulteto dekanas dr. Steve Dintamanas. Pranešėjas dalijosi įžvalgomis apie tai, kad visa Biblijos istorija - tai pasakojimas apie Dievo misionierišką darbą ir Jo pastangas suburti Savo tautą, kurios tikslas - nebūti pačiai sau, bet tapti palaiminimu visoms tautoms ir žmonėms. Lygiai taip ir krikščionių bažnyčios misija (anot teologo H. Berghoffo, kuris išskiria institucinį, bendruomeninį ir misijinį bažnyčios matmenis) - tai bet kokia veikla, kurią bažnyčia atlieka pasaulyje, siekdama išreikšti ir skleisti Dievo meilę. Baigdamas pranešimą dr. Steve Dintamanas ragino užduoti klausimus: „Ką žmonės mato, pažvelgę į mūsų bendruomenę: pastatą ir institucines programas?" „Keistų ir užsisklendusių žmonių bendruomenę, ar žmones, kurie stengiasi palaiminti esančius aplink juos?"

Pasibaigus plenarinei sesijai pranešimą temą konferencijos dalyviai aptarė grupelėse.

Vasario 18 d. vykusios antrosios plenarinės sesijos pranešimą skaitė krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis" vyr. pastorius, dr. Giedrius Saulytis. Jo pranešimo tema - „Misijų paradigmos ir jų atšvaitai Lietuvos christianizacijoje". Pastorius išskyrė ir aptarė šešias misijines paradigmas: ankstyvosios krikščionybės, patristinę, Romos katalikų, Reformacijos, Apšvietos ir ekumeninę. Ankstyvojoje bažnyčioje misija buvo suvokiama kaip Jėzaus prisikėlimo liudijimas ir Evangelijos tiesų skelbimas iki žemės pakraščių, jai būdingi apokaliptiniai regėjimai ir greitos parūzijos laukimas. Patristinėje Rytų bažnyčioje dėmesys sutelkiamas nebe ties eschatologija, o ties protologija, pradeda vystytis kristologija - nagrinėjama, kas buvo Kristus iki tol, kol Jis tapo žmogumi. Viduramžių (lotynų) krikščionybės akcentas - staurologija, Kryžiaus ir Atpirkimo klausimai. Tačiau istorijos eigoje sielos išganymas palaipsniui redukuojamas iki krikšto - tai tapo teologiniu pagrindu ir kryžiuočių vykdomai prievartinei Lietuvos christianizacijai. Protestantiškoji Magisterinė Reformacija, kurios atstovai - profesoriai M. Liuteris, Ž. Kalvinas, T. Cvinglis, misijoms buvo abejinga, o gal net priešiška, o radikalioji Reformacija grįžo prie ankstesnės paradigmos - vėl atrado Didįjį paliepimą, pacifizmo idėjas. Lietuvoje Reformacija be kita ko, tapo kultūriniu reiškiniu (į Lietuvą su ją įžengė abėcėlė, pirmoji knyga, giesmynas, susijęs ir netgi Vilniaus universitetas), tačiau nepalietė valstiečių tikėjimo. Šioje srityje kur kas sėkmingiau dirbo jėzuitai. Apšvietos ir vėlesniais laikotarpiais pradedami kvestionuoti bažnyčios skelbiamo tikėjimo pagrindai, o modernybė eliminuoja ir Dievą. Postmodernybėje ieškoma naujų religingumo formų, bažnyčios vietą užima klubai, supermarketai, socialiniai tinklai, o Dievo vietą - naujieji stabai. Baigdamas pranešimą pastorius G. Saulytis teigė, kad  postmoderni misiologinė bendruomenė turi siekti holistinės misijos sampratos. Postmoderniųjų laikų bažnyčios siekis - tapti tarpkultūrine hermeneutine bendruomene, kuriai būdingas kolonistinių nuostatų atsižadėjimas, Evangelijos įkultūrimas, kontekstinės teologijos formavimasis, ekumeninės laikysenos puoselėjimas.

Tarp šeštadienio plenarinių sesijų vyko net šeši seminarai. Lietuvos evangelikų baptistų sąjungos misionierė Gilija Žukauskienė, su vyru Klaipėdoje įkūrusi meno mokyklą, kurioje vaikai gali ieškoti atsakymo į teologinius klausimus per meną, vedė seminarą „Menas kaip misija"  - jame menas buvo pristatytas kaip priemonė skelbti Evangeliją. Misionierius iš Vokietijos Marianas Kozakas, kuris prieš penkerius metus Lietuvoje pradėjo Alytaus laisvųjų krikščionių bažnyčią, seminare „Bažnyčių steigimas kaip misija" dalijosi patirtimi, ką reiškia Lietuvos kontekste steigti bažnyčią. Lietuvos laisvųjų krikščionių bažnyčios vyskupas Arūnas Rulinskas nagrinėjo klausimą, ar gali Lietuva, užuot buvusi tik misijų lauku, tapti šalimi, siunčiančia misionierius į kitas šalis? Jo seminaro tema -  „Lietuviai misionieriai užsienyje".

Lietuvos kalėjimo kapelionų asociacijos vadovas ir bažnyčios „Biblijos kelias" Vilniuje narys Gintaras Vėbra seminare „Tarnystė kalėjime kaip misija" dalijosi tarnystės kalėjime patirtimi. Biržų rajono vaikų globos namų „Vaiko užuovėja" direktorė, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios tarnautoja Daiva Janonienė apie vaikų namus kaip bažnyčios misiją pasakojo taip pat pavadintame seminare. Pranciškonų vienuolis br. Paulius Vaneikis (OFM), tarnaujantis kapelionu Kretingos pranciškonų gimnazijoje ir Pakutuvėnų parapijoje klausimų atsakymų forma dalijosi įžvalgomis apie jaunimo tarnysčių svarbą, būdus prabilti į jaunus žmones, skelbiant Evangeliją (seminaro tema - „Darbas su jaunimu kaip misija").

Trečiosios (paskutinės) plenarinės sesijos tema buvo „Antropologinės įžvalgos misijų darbui: „John Frum" gentis". Savo įžvalgomis ir patirtimi šia tema dalijosi presbiterionų bažnyčios pastorius, misionierius, LCC dėstytojas Johnas Rushas. Pranešėjas įspūdingu liudijimu pagrindė žymaus XX a. Kanados misionieriaus ir knygų autoriaus D. Richardsono mintį, kad čiabuvių tautos nėra primityvios. Priešingai, Dievas ne tik parengė Evangeliją tautoms, bet ir tautas parengė Evangelijai. Šią mintį patvirtina paties misionieriaus patirtis Vanuatu (Melanezijoje, Ramiojo vandenyno salose įsikūrusioje valstybėje) valstybės tana gentyje, kurią jis aprašė knygoje „Žmogus su paukščiu ant galvos" (anglų k. - The Man with a Bird on His Head).

Konferencija baigėsi Klaipėdos evangelikų liuteronų šlovintojų giesmėmis ir malda.