Gabrielės Krulytės tapybos paroda Vilniaus evangelinėje bažnyčioje

Tapybos paroda „(Ne)matoma" Vilniaus evangelinėje bažnyčioje - ne atsitiktinumas. Apie ją buvo pradėta svarstyti ir svajoti jau po pirmosios pažinties su menui ir menininkams neabejingu žmogumi - Geda Žvytkauskaite. Būtent dėl šios, kūrybos svarbą krikščionybėje įžvelgiančios moters iniciatyvos, sutelkus bendras jėgas ir įžvalgas, pavyko surengti jaunos, neseniai tapybos bakalaurą baigusios menininkės Gabrielės Krulytės antrąją (pirmoji vyko 2019 m. liepą galerijoje „Akademija") personalinę tapybos parodą. Gabrielė nuo ankstyvos vaikystės turėjo polinkį į meną ir kūrybą. Baigusi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą, Gabrielė apsisprendė žengti drąsos ir pasiryžimo reikalaujantį žingsnį - dailei skirti ne tik savo laisvalaikio dalį, bet paversti ją savo pagrindine gyvenimo veikla. Tokio ryžto skatinama 2015 metais jauna mergina įstojo į Vilniaus  dailės akademiją, o baigusi bakalaurą, studijas nusprendė tęsti ir magistre. Kol kas dar trumpame, bet svarbiame kūrybiniame kelyje Gabrielė atsiremia į amžinybės svarbą. Ji kelia žmogaus laikinumo ir trumpaamžiškumo problemą, priklausomybę nuo Dievo. Sugretindama žmogaus ir gamtos gyvenimą, jaunoji menininkė išreiškia akivaizdų, tik kartais nepastebimą ryšį. Ištirpti, iširti, dingti linkę vaizdiniai - kaip ir žmogaus gyvenimas - nepastovūs ir laikini, visa savo esybe krypsta ir šaukiasi  To, kuris vienintelis yra amžinas ir pastovus. Kartais šią priklausomybę nuo Dievo būna sunku pastebėti, vis dėlto trumpam stabtelėjus jos nepamatyti tampa beveik neįmanoma. 

Ši paroda - galimybė kiekvienam sustoti ir pamatyti. Pamatyti tai, pro ką taip dažnai esame linkę prabėgti, nepastebėti ar palaikyti savaime suprantamais kasdienybės reiškiniais.

 

Bendrinti: