Anglikonų bažnyčios Sinodas priėmė istorinį nutarimą – leido įšventinti moteris vyskupo tarnystei

Bendrasis anglikonų bažnyčios Sinodas priėmė istorinį nutarimą - suteikė galimybę įšventinti moteris vyskupo tarnystei. Taip pat buvo apsvarstytos taisyklės, reglamentuojančios šią procedūrą.

Birželio pabaigoje konservatyvieji anglikonai nutarė steigti tarptautinį aljansą, kuris, likdamas anglikonų bažnyčios dalimi, kovotų su šiuolaikinių tendencijų (tokių kaip homoseksualų įšventinimas kunigais) pasireiškimais. Priėmus nutarimą dėl moterų įšventinimo, trintis tarp konservatyviųjų ir liberaliųjų anglikonų dar paaštrėjo: konservatyvieji anglikonų atstovai išreiškė pasibaisėjimą šiuo sprendimu, tuo tarpu liberalieji sveikino jį, tvirtindami, kad taip bažnyčiai suteikiama daugiau galimybių tarnauti.

Bendrasis sinodas, aukščiausia anglikonų bažnyčios institucija, po šešias valandas trukusių debatų pirmadienį vėlai vakare balsavo už moterų ordinavimą vyskupėmis. Sinodas atmetė siūlymus skirti „specialiuosius vyskupus" ar steigti naujas diocezijas, į kurias galėtų įsijungti nepatenkintieji moterų vyskupių tarnavimu. Prieš Sinodo atidarymą 1300 tarnautojų pagrasino atsiskirsią nuo bažnyčios, jei nebus atsižvelgta į jų reikalavimus, tačiau sinodo dalyviai nenusileido tradicinių pažiūrų anglikonams.

Jonathanas Clatworthy, generalinis Moderniųjų bažnyčios narių sąjungos sekretorius, tvirtino, kad liberalieji bažnyčios nariai palaikys Sinodo sprendimus. „Tai atveria kelią lygioms vyrų ir moterų galimybėms visuose tarnavimų lygmenyse, nebelieka diskriminacijos. Manome, jog šis sprendimas ypatingai svarbus."

Škotijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Australijos anglikonų bažnyčios dar iki šio Sinodo leido moteris įšventinti kunigo bei vyskupo tarnystei. Pirmasis toks įšventinimas anglikonų bažnyčioje  įvyko 1994 metais. 

Daugiausia ordinuotų moterų (daugiau nei 250) tarnauja Oksfordo diocezijoje. Oksfordo vyskupas Johnas Pritchardas tvirtina besidžiaugiąs moterų tarnavimu: „Jos puikiai tarnauja ir miesto, ir kaimo vietovėse. Yra gerbtinos ir nepriekaištingos tarnautojos." Vyskupas teigė suprantąs „gilų liūdesį", kurį jaučia tradicinių pažiūrų katalikų ir evangelikų tarnautojai, ir pridėjo, jog jis tikisi parengti praktines bendrų tarnavimų taisykles. „Suprantu, kad dabar laikas nelengvoms deryboms. Kokiu būdu kartu (su katalikų ar evangelikų bažnyčiomis, kurios nepripažįsta moterų ordinavimo) švęsime ar gedėsime? Yra, manau, tik viena išeitis: būti pilniems kilnios bei nuolankios Evangelijos dvasios. Kartoju, džiaukimės su besidžiaugiančiais ir raudokime su liūdinčiais, bet pasilikime arti Viešpaties. Jo malonė ir nesibaigianti meilė - svarbiausia, ką turime ir kuo esame užtikrinti."

Konservatyvieji anglikonai išreiškė nepasitenkinimą balsavimu, teigdami, kad Sinodas ignoravo vyresniųjų vyskupų nuomones. Jų požiūris į moterų ordinavimą išlieka „labai skeptiškas".

Po šio balsavimo anglikonų bei Vatikano sąjungos galimybės tapo miglotos. Krikščionių vienybės skatinimo taryba Vatikane išreiškė apgailestavimą dėl anglikonų sprendimo: „Šis sprendimas prieštarauja apaštališkajai tradicijai, kurios laikėsi visos bažnyčios pirmajame tūkstantmetyje. Jis - kliūtis tolimesniame katalikų ir anglikonų bažnyčių susitaikymo kelyje." Romos katalikų bažnyčia prieštarauja moterų ordinavimui remdamasi tuo, kad Jėzus apaštalais pašaukė tik vyrus.

Nesutarimai dėl to, kaip anglikonai turėtų interpretuoti Bibliją, išryškėjo jau 2003 metais, kai JAV anglikonų bažnyčios vyskupu buvo įšventintas homoseksualinės pakraipos dvasininkas Džinas Robinsas.

Parengė Daiva Širkaitė pagal http://www.christianpost.com/