Ar evangelikai gali pažaboti nekilnojamojo turto kainų burbulą?

Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas Christopheris W. Crowe tyrė du paskutiniuosius nekilnojamojo turto kainų „burbulo" sprogimus Jungtinėse Valstijose. Tyrime prieita išvados, kad mažiausi nekilnojamojo turto kainų svyravimai buvo tose vietovėse, kur didžiąją gyventojų dalį sudarė krikščionys evangelikai.
C. Crowe mano, kad šis dėsningumas - ne statistinė paklaida. Jį lėmė konservatyviųjų krikščionių mokymas, kad visi pasaulio turtai priklauso Dievui. Praktiškai tai reiškia, kad lengva nauda ir spekuliacijos turtu nepatrauklios evangelikų bendruomenėms.

Daugelis evangelikų, kurie įvairių tyrimų duomenimis sudaro 7 - 25 procentus JAV gyventojų, taip pat tiki, kad pasaulio pabaiga ir antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas bus paženklintas didelėmis negandomis. Apjungęs abu šiuos teiginius, C. Crowe iškėlė prielaidą, kad evangelikai „blogais laikais" išleidžia daugiau pinigų, nei netikintieji.  Jei sutinkate su C. Crowe nuomone, pernelyg neapsiriksite manydami, kad evangelikai blogas naujienas gali interpretuoti kaip geras.

Norėdamas patikrinti šią teoriją C. Crowe tyrė nekilnojamojo turto kainas po tragiškų rugsėjo 11-ios įvykių, ir nustatė, kad jos smarkiai krito tose vietovėse, kuriose gyveno nedaug evangelikų, bet netgi pakilo evangelikų apgyvendintuose kvartaluose.  

Jis taip pat nagrinėjo „Rapture Index" (http://www.raptureready.com ), apibendrinantį įvarius reiškinius, kurie, "Rapture Index" rengėjų nuomone, turėtų atspindėti pasaulio pabaigos artėjimo ženklus. C. Crowe nustatė, kad atsiradus skirtumams tarp evangelikams ir neevangelikams priklausančio nekilnojamojo turto kainų svyravimo, apie 90 proc. tai susiję su „Rapture Index".
Pasaulio pabaigos lūkesčiai taip pat turi įtakos turtui, kurį krikščionys evangelikai sukaupia per savo gyvenimą. Pasinaudodamas tyrimu, nagrinėjančiu sąsajas  tarp religinių įsitikinimo ir turto, C. Crowe nustatė, kad asmenų, kurie tiki Armagedonu, turimo nekilnojamojo turto vertė apie  33 proc. mažesnė už apklaustųjų turimo turto vidurkį.  (C. Crowe ne pirmasis, ištyręs šiuos ryšius.) Jei manote, kad tikėjimas gyvenimu po mirties yra tarsi tam tikras apsidraudimas nuo nesėkmingų gyvenimo įvykių, ši prielaida atrodo pagrįsta.

Taip pat svarbu pastebėti, kad tyrimo rezultatai atskleidė tik tarpusavio ryšius, bet nenustatė priežasties. Tačiau atkreiptinas dėmesys į du dalykus.  Visų pirma, visuomenės grupių nuostatos gali pažeisti rinkos stabilumą (nors su šiuo teiginiu nesutinka daugelis ekonomistų.  Vyraujantis požiūris - rinkos, kuriose yra daug pirkėjų ir pardavėjų, veikia racionaliai.) Antra, asmenys, besilaikantys konservatyvių krikščioniškų nuostatų, gali padėti nekilnojamojo turto rinkai išvengti sukrėtimų.

Tiesa,  Buvo išreikštos nuomonės, kad galimas daiktas šiuos rezultatus lėmė kiti veiksniai, pvz. kad evangelikai buvo susitelkę kaimo vietovėse ar kad šios grupės tirtųjų pajamos žemesnės nei vidutinės. Tačiau žemesnes pajamas gaunantys asmenis ne tik aktyviai dalyvauja, "pučiantis" nekilnojamo turto kainoms, bet ir galima teigti, kad jie nemaža dalimi lėmė šio „burbulo" sprogimą. Žemesnes pajamas gaunantys žmonės perka, naudodamiesi kreditu, kurio vėliau dažnai nepajėgia grąžinti.

Parengė Dalia Janušaitienė pagal New York Times interneto priedą Exonomix http://economix.blogs.nytimes.com/