Walidas al-Assaadas taip pat nurodė, kad įi bažnyčia - jau ketvirtoji ir pati didžiausia iš atkastųjų Palmyroje - senoviniame prekybos mieste, kuris yra tapęs tikru lobiu tyrinėtojams.
Bažnyčios pamatai sudaro atitinkami apie 46,5 ir 27,5 metrų. Bažnyčios kieme buvo rastas nedidelis amfitaetras, kuriame, anot W. al-Assaado, galėjo būti atliekamos krikščionių apeigos. „Šiaurinėje ir pietinėje bažnyčios pusėse buvo įrengtos dvi patalpos, kurios - tikėtina - buvo naudojamos krikštui, religinėms ceremonijoms, maldoms ir kitoms apeigoms," - sakė W. al-Assaadas. - „Krikščionybė pasiekė Palmyrą 312 metais, tada krikščionys ir pradėjo statyti bažnyčias. Ši yra milžiniška, didžiausia iš atkastųjų Sirijoje. Ji iškilo apie IV - V a."
Senovinis Palmyros miestas išsidėstęs apie 240 kilometrų į Šiaurę nuo Damasko. Palmyra buvo šios arabų valstybės, pavaldžios Romos imperijai, centras, gyvenantis iš prekybos karavanų, kurie keliavo per dykumą į Mesopotamiją ir Persiją. III a. pabaigoje Sirijos karalinė Zenobia sukilo prieš Romos valdymą ir trumpam paskelbė nepriklausomą dykumos arabų valstybę, kurią romėnai netrukus vėl užkariavo ir sunaikino.
Krikščionys Sirijoje sudaro apie 10 proc. gyventojų. Damaskas buvo pirmasis regionas priėmęs krikščionybę, tarnaujant apaštalui Pauliui. Orientalistinių apeigų (t.y. pripažįstanti tik dieviškąją Kristaus prigimtį) Sirijos bažnyčia kildina save iš apaštalo Petro įsteigtos bendruomenės Antiochijoje. Dar viena seniausiųjų pasaulio krikščioniškų bendruomenių - Asirijos bažnyčia (dar vadinama Chaldėjų bažnyčia, Nestorianų bažnyčia) 410 m. atsiskyrė nuo vyraujančios vakarų krikščionybės, nes atsisakė vadinti Mariją Dievo motina, o tik - Kristaus motina. Dalis Sirijos krikščionių taip pat priklauso graikų ortodoksų, unitų (kurie laikosi Rytų apeigų, bet pripažįsta Romos popiežiaus viršenybę), Romos katalikų, protestantų ir kitoms bendruomenėms.
Pagal konstituciją, Sirijos prezidentas privalo būti musulmonas, tačiau šalyje nėra valstybinės religijos ir valstybė oficialiai neiškelia vienos religijos virš kitų.
Sirijos krikščionys, sekdami apaštalo Pauliaus tradicijomis, kuris viešai pamokslavo ir tarnavo aikštėse, dalyvauja šalies ekonominiame, politiniame, akademiniame gyvenime, sudaro nemažą dalį vadovaujančių asmenų bei karininkų (Izraelio ir Sirijos konflikto metu jie kovojo Sirijos pusėje).
Sirijos krikščionys turi atskirus teismus, kuriuose pagal Biblijos mokymą registruoja civilinę būklę: santuokas, ištuokas ir pan. Pagal susitarimą su kitomis bendruomenėmis, svarbiausios Sirijos bažnyčios neragina musulmonų atsiversti į krikščionybę ir nepriima atsivertusių.
Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.christianpost.com http://en.wikipedia.org http://news.bbc.co.uk
Archeologai atkasė didžiausią Sirijos bažnyčią
Sirijos Senovės vertybių ir muziejų departamento vadovas Walidas al-Assaadas oficialiai pranešė, kad Sirijos ir Lenkijos archeologų komanda senoviniame Palmyros mieste (centrinėje Sirijos dalyje) atkasė VIII a. bažnyčios griuvėsius.
_64x64_9de.jpg)
