Baltarusija: „Tam, kad jie nebetęstų pamaldų."

Prokuroras, kuris sankcionavo šešias valandas trukusį reidą į protestantų pamaldas, vykusias privačiuose namuose Rytų Baltarusijoje, atsisakė jį paaiškinti. „Tai buvo oficialus veiksmas, ir negaliu jo aptarinėti," - krikščioniškai naujienų agentūrai „Forum 18" sakė Chausy rajono prokuroras Vitaly Kovaliovas.

Jis tai pat atsisakė komentuoti, koks likimas ištiko dėžes su reido metu konfiskuotomis Biblijomis, krikščioniškomis knygomis ir filmas, ir kokių veiksmų bus imamasi prieš bažnyčios pastorę Iriną Maršalkovskają-Grik. Anna Daniševič, savivaldybės Ideologijos skyriaus atstovė kartu su keturiais policijos pareigūnais vadovavo šiam reidui, jame dalyvavo ir trys „liudininkai", kurie matė, kaip apie 20 bažnyčios narių giedojo himnus. Daniševič tvirtino, kad reidas nebuvo reidas. „Mes griežtai laikėmės įstatymo," - tvirtino ji. Paklausta, kodėl ji ir pareigūnai sekmadienį, spalio 25 d., šešias valandas išbuvo privačiuose namuose, kuriuose rinkosi Visos Evangelijos protestantų bažnyčia, naujienų agentūrai „Forum 18" ji tvirtino: „Tam, kad jie nebetęstų pamaldų. Jie neturi teisės susirinkti". - Po to ji dar pridėjo: „Gyvename demokratinėje valstybėje." Pastorė Irina Maršalkovskaja-Grik tvirtino, kad po reido, vykusio Gorboviči kaime, Mogiliovo regione, tikintieji išsiskirstė išsigandę ir su ašaromis.

Bažnyčios pastorė Irina Maršalkovskaja-Grik pasakojo, kad prokuroro nurodymas vykdyti „inspekciją" neturėjo pagrindo. „Jie įėjo į vidų be mano leidimo ir išjungė elektrą," - naujienų agentūrai „Forum 18" kalbėjo pastorė. - „Jie fotografavo visas patalpas name." - Ji taip pat paminėjo, kad viena namo patalpa buvo užrakinta, ir ji neturėjo rakto. Tada policija išlaužė duris.

I. Maršalkovskaja-Grik skundėsi, kad kiekvienas bažnyčios narys buvo apklaustas atskirai, o septyniolikmetė mergina buvo apklausta policijos automobilyje nedalyvaujant jos tėvams. Kai pastorius ir keletas kitų bažnyčios narių atsisakė pasirašyti tai, ką policija pavadino „apklausos protokolais" buvo pradėta grasinti, kad jie bus apkaltinti „pasipriešinimu pareigūnams". Kai kuriuos bažnyčios narius taip išgąsdino grasinimai, kad jie neteks darbo arba - pensininkai - savo namų, kad pasirašę policijos pateiktus dokumentus.

Maršalkovskaja-Grik tvirtino, kad policija konfiskavo aštuonias dėžes su krikščioniškomis knygomis, įskaitant Naujuosius Testamentus, ir filmais.

Ideologijos skyriaus atstovė tvirtino, kad šis reidas buvo ne reidas. „Nebuvo grasinama, nebuvo kvočiama - taigi, čia buvo ne reidas," - tvirtino ji naujienų agentūrai „Forum 18" spalio 27 dieną. - „Be to, jam buvo suteiktas apygardos prokuroro leidimas. Mes griežtai laikėmė įstatymo." - Ji pridėjo, kad bažnyčioje, kuriai nesuteikta valstybinė registracija, negali vykti tikinčiųjų susirinkimai. Pagal 2002 metais priimtą Religijos įstatymą bet kokiai religinei veiklai reikalingas valstybės pritarimas.

A. Daniševič taip pat atsisakė paaiškinti naujienų agentūrai „Forum 18", kuriam tikslui reidui į privatų namą, kuriama vyko tiktai tikinčiųjų susirinkimas, buvo reikalingi penki pareigūnai ir trys liudininkai. Paklausti, kodėl pareigūnai įbaugino žmones šešias valandas trukusia kvota, A. Daniševič atsakė: „Įbauginome? Neįtikėtina. Mes nebauginome žmonių."

Į dar kartą pateiktą klausimą, kodėl buvo konfiskuotos aštuonios dėžės su knygomis, A. Daniševič neatsakė. Ji taip pat neatsakė, kiek laiko šios knygos bus paimtomis, ir kada bus grąžintos.
Apygardos prokuroras V. Kovaliovas tvirtino naujienų agentūrai „Forum 18", kad jei pastorė Maršalkovskaja-Grik neapsidžiaugė tuo, kas įvyko, „ji gali skųstis". Tada jis padėjo ragelį.

Pastorė Maršalkovskaja-Grik „Forum 18" atstovams kalbėjo, jog nepaisant to, kad valstybė atsisakė registruoti jos bendruomenę, bendruomenė gyvuos ir po spalio 25 dienos reido. „Nesiruošiu slapstytis. Žmonės žino, kad mes rinksimės." Ji sakė, kad bendruomenė pateikė prašymą ją įregistruoti prieš ketverius metus. Chausy teismas registracijai pritarė, tačiau ją vetavo Mogiliovo regionas. „KGB atstovai apėjo visus, kurie pasirašė prašymą įregistruoti, ir klausė, kokia doktrina jie tiki. Kai kurie žmonės nežinojo tikslių atsakymų apie doktriną - į juos įsigilinti reikia laiko," - tvirtino pastorė. Ji mano, kad pareigūnai šituo pasinaudojo kaip pretekstu neregistruoti bendruomenės. Nepaisant to, kad buvo atsisakyta registruoti bendruomenę, regiono pareigūnai leido bendruomenei rinktis. - „Tačiau Ideologijos departamento darbuotojai neseniai pasikeitė".

Šiuo metu taip pat vyksta Jehovos liudytojo Dmitry Smyko, kuris dėl religinių įsitikinimų atsisakė tarnauti armijoje, teismo procesas. Teismas prasidėjo spalio 8 dieną Gomelio mieste ir turėtų būti baigtas lapkričio 6 dieną. Jehovos liudytojai pateikė teismui dokumentą, patvirtinanti, kad ši bendruomenė „padeda žmonėms geriau suprasti tikėjimą ir Bibliją", bet neverčia nė vieno paklusti.
D. Smykas pasakojo, kai jam atvykus į teismo posėdį spalio 29 dieną, teisėjas Grigory Dmitrenko pranešė negavęs iš Karinio komisariato laiško, kuriame būtų paaiškinta, ką galima būtų pasiūlyti žmonėms, kuri dėl religinių įsitikinimų negali tarnauti kariuomenėje. Naujas teismo posėdis paskirtas lapkričio 6 dieną. 

D. Smykui pateiktas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 435 straipsnio 1 dalį, kurioje atsisakymas paklusti šaukimui į privalomąją karo tarnybą baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmą kartą kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės „dėl svarbių priežasčių". D. Smyko byla - pirmoji tokia byla dėl atsisakymo atlikti privalomąją karinę tarnybą dėl religinių įsitikinimų per devynerius metus.

Apvaliojo stalo diskusijos, skirtos aptarti siūlomam naujam Religijos įstatymui, kurį rengė Baltarusijos tarptautinio žmogaus teisių judėjimo atstovai, negalėjo įvykti dėl Minsko valdžios atstovų sudarytų kliūčių, naujienų agentūrai „Forum 18" kalbėjo rengėjai. Jie paskyrė naują diskusijų datą - lapkričio 13 dieną ir šiuo metu derasi dėl galimybės surengti diskusijas Minsko viešbutyje „Planeta". Religijos laisvės ir Teisinių pokyčių centras: dvi grupės, kurios aktyviai pasisako prieš esamą Religijos įstatymą, kuris rimtai pažeidžia Baltarusijos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, parengė alternatyvų Religijos įstatymo projektą, kurį siekia aptarti viešai bei pateikti politikams.

Parengė Dalia Janušaitienė pagal http://www.forum18.org