Bráulia Ribeiro, Jaunimo misijos atstovybės Brazilijoje prezidentė, tvirtino, jog šie priekaištai nepagrįsti. Anot jos, visi Jaunimo misijos veiksmai iš buvo iš anksto derinami su vyriausybės įstaigomis.
Jau keletą dešimtmečių jaučiama įtampa tarp misionieriškų organizacijų bei Lotynų Amerikos šalių vyriausybių ir antropologų. 1971 metais grupė antropologų parengė Barbadosos deklaraciją, kurioje misionieriai raginami „rodyti tikrą pagarbą indėnų kultūrai, baigti begėdišku despotizmu bei netolerancija pasižyminčią misijų veiklą."
Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas 2005 metais paragino išvyti iš šalies Naująją genčių misiją (New Tribes Mission), kuri steigė bažnyčias bei užsiėmė Biblijos vertimu, apibūdinęs ją „infiltruota imperialistų".
Beveik visi Jaunimo misijos atstovybės Brazilijoje tarnautojai yra brazilai, todėl, anot Ribeiro, organizacija negali būti išvyta iš šalies. Bet ji teigė, jog įmanoma, kad Brazilijos vyriausybė gali stengtis sustabdyti jų veiklą arba suimti misionierius.
Jackas Voelkelas, einantis Lotynų Amerikos misijos prezidento pareigas, tvirtina, jog misionieriai kaltinami nebūtais dalykais baiminantis Amerikos hegemonijos, tačiau jie iš tiesų rūpinasi gentimis, kuriose dirba.
Ribeiro atskleidė, jog Jaunimo misijos problemos su minėtomis institucijomis prasidėjo 2005 metais, kai gentyje, kurioje dirbo ši misija, gimė kūdikis hermafroditas. Genties papročiai reikalavo kūdikį nužudyti, tačiau tėvo prašymu Jaunimo misiją nugabeno kūdikį į ligoninę, kur jam buvo atlikta operacija. Šis Jaunimo misijos poelgis susilaukė kritikos. Vis gi Ribeiro tvirtina, jog „tai, kad kai kurios gentys šiandien tebegyvuoja, yra misionierių darbo su čiabuviais nuopelnas."
Teiginys, kad misionierių veikla gali sunaikinti čiabuvių kultūrą, pagrįstas „klaidinga dichotomija" - sakė Toddas Hartchas, Rytų Kentukio universiteto istorikas, kuris tyrė amerikiečių misijas Lotynų Amerikoje. „Bet koks susilietimas su plačiuoju pasauliu lemia genčių kultūros pokyčius," - tvirtino jis. - „Netgi antropologų tyrinėjimai jau keičia šias kultūras. Vienintelis būdas joms išlikti tokioms, kokios yra - visiška izoliacija."
Voelkelis teigė, kad čiabuviai patys ieško galimybių bendrauti su misionieriais, nes žino, kad misionieriai nuo pasaulio atskirtiems kaimams tiekia vaistus, maisto produktus, švietimo paslaugas.
Nemaža dalis Brazilijos gyventojų - protestantai, evangelikų atstovai dirba vyriausybės institucijose. Todėl kai kurie krikščionys mano, jog minėtas tyrimas vykdomas be paslėptų motyvų.
„Manau, tai gerai, jog vyriausybė rūpinasi čiabuvių išlikimu," - sakė Tania Mendes, brazilė, jau ketverius metus dirbanti su Compassion International organizacija.
Ribeiro taip pat sutinka, jog kai kurios nevyriausybinės organizacijos yra nepatikimos. „Žinau nemažai nerimtų organizacijų. Nesunku bus rasti jų veiklos trūkumus."
Drėgnosiose Brazilijos Amazonės baseino džiunglėse gyvena daugiau nei du šimtai čiabuvių genčių grupių. Žiniasklaida teigia, kad nevyriausybinių organizacijų veiklos tyrimą vykdo Nacionalinė žvalgybos tarnyba, atitinkanti Jungtinių Valstijų FTB. Šių metų vasario mėnesio pabaigoje Jaunimo misijai bei kitoms organizacijoms dar nebuvo taikytos jokios sankcijos.
Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.christianitytoday.com
Brazilijos vyriausybė nepatenkinta misionierių veikla tarp čiabuvių
Brazilijos vyriausybė vykdo misionierių organizacijos Jaunimo misija (Youth With A Mission) išsamų veiklos patikrinimą. Jaunimo misija kaltinama griaunanti kai kurių Brazilijos čiabuvių genčių etninį identitetą.
