Buvęs mafijos bosas savo istoriją pasakoja bažnyčiose

1975 m., vidurnaktį, per Helovino šventę, Michaelis Franzese kartu su penkiais kitais vyrais įžengė pro duris.

Jis buvo 24 metų amžiaus ir jau pasirengęs prisijungti prie Niujorke nusikalstama veikla užsiimančios Colombo šeimos. Šeimos bosas sėdėjo garbingiausioje vietoje už pasagos formos stalo, kiti nariai buvo susibūrę aplinkui.

Bosas paėmė peilį, įpjovė Franzese pirštą, o tada paėmė šventojo paveikslą ir sudegino ugnyje. Jis taip parodė, kad Franzese dabar gimė naujam gyvenimui. „Jeigu tu pažeisti tai, ką žinai apie mūsų gyvenimą, arba išduosi savo brolius - mirsi". Taip sakydamas, jis žvelgė man tiesiai į akis. - „Tu mirsi ir degsi pragare, kaip šis šventasis dega tavo rankose", - atsiminė Franzese.

Ir štai šeštadienio vakarą, nuo to įvykio praėjus maždaug 35 metams,  Franzese stovėjo prieš susirinkusią Fredericko brolių bažnyčios bendruomenę ir pasakojo apie tai, kaip jis pasitraukė iš nusikaltėlių pasaulio ir atsigręžė į Dievą. Visi kiti penki vyrai, kurie kartu su juo buvo priimti į mafijos šeimą, jau mirę - pasakojo Franzese. Ir nė vienas jų nemirė natūralia mirtimi. Franzese išaugo iki „kapo" padėties, jis „vadovavo" didmeninei prekybai benzinu ir kitoms įmonėms, kurios per savaitę duodavo milijonus dolerių. Tačiau jis paliko šį gyvenimą ir dabar važinėja po šalį, kalbėdamas bažnyčiose, rizikos grupėms priklausantiems jaunuoliams, profesionaliems ir mėgėjams sportininkams ir įmonių vadovams. Tai jo antrasis apsilankymas Fredericke. Po to, kai jis pirmą kartą apsilankė čia 2008 m., jis išleido dvi knygas ir pasirašė sutartį kurti filmui apie jo gyvenimą bei A&E televizijos serialui: „Gaujos anatomija".

Franzese - pirmasis kalbėtojas bažnyčioje numatytų pamokslų serijoje „Bebaimis". Šia tema bus pamokslaujama iki spalio pabaigos. Žvelgdamas į savo gyvenimą jis regi jame Viešpaties ranką. Netgi sunkumai padėjo jam nusimesti praėjusio gyvenimo naštą: „Dievas yra paruošęs mums kelią ir išlaiko mus jame, jeigu tik mes tai leidžiame ir jeigu Juo pasitikime," - kalbėjo Franzese susirinkusiems. Jis atsiminė keletą kartų savo gyvenime, kai buvo persigandęs, o šiandien, kaip ir kiekvienas žmogus, jis kartais bijo. Bet giliausias jo gyvenimo slėnis buvo tada, kai jis 29 mėnesius praleido kalėjimo vienutėje, kurią vadina „skyle".

Franzese  buvo apkaltintas reketu ir valstybinių mokesčių slėpimu ir praleido kalėjime aštuonerius metus. Jis baiminosi, kad praras žmoną, kuri ir atvedė jį pas Kristų. Jai buvo 27 metai, ir jie buvo susituokę vos kelerius metus. Jis baiminosi dėl savo gyvenimo, kuriame, rodės, liko vien priešai. „Buvau patyręs pačias įvairiausias emocija - nuo ekstazės iki gedulo. Tačiau pats baisiausias jausmas - beviltiškumas. Ir tą vakarą baimė susimaišė su neviltimi, ir man atrodė, kad gyvenimas baigėsi".

1987 m., dar sėdėdamas kalėjime jis atsivertė į Kristų. Išėjęs iš kalėjimo 1991 m. jis pradėjo gauti kvietimus pamokslauti bažnyčiose. Jis kalbėjo, kad pastaraisiais metais žmonių akyse dažnai matydavo neviltį, nes žmonės prarasdavo darbą, namus, kentėdavo karus ir stichines nelaimes. Bet jis nori, kad žmonės suprastų, jog Dievas yra numatęs jiems tikslą ir padeda  nelaimių metu. Franzese, kurio gyvybei vis dar gresia nusikalstamų gaujų kerštas, kalbėjo bendruomenei, kad jis yra laimingiausias ir labiausiai palaimintas žmogus.

„Aš  buvau paliktas vienas, ir galėjau arba mirti arba gyvenimo likutį praleisti kalėjime", - pasakojo Franzese. - „Juk to aš ir nusipelniau". - Tačiau ir jam buvo numatytas tikslas. - „Esu tik skelbėjas, dalindamasis istorija apie tai, ką Dievas padarė mano gyvenime. Jeigu jūs esate čia, Dievas nori pasėti šią sėklą ir į jūsų širdis".

Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.fredericnewspost.com