Daugumas britų „pasimetę ir nežino, kuo tikėti“: evoliucija ar alternatyviomis teorijomis

Viešosios teologinės minties portalo „Theos"  (http://www.theosthinktank.co.uk ) atlikto tyrimo duomenimis apie 80 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų netiki kreacionizmu ir „sąmoningo sutvėrimo" teorija. Tačiau maždaug pusė jų atsisako tikėti ir Darvino evoliucijos teorija. Tokie duomenys paskelbti po apklausos „Gelbstint Darviną" (angl. Rescuing Darwin). Tyrimą atliko „Theos" ir Kembridže įsikūręs Faradėjaus mokslo ir religijos institutas (angl. The Faraday Institute for Science and Religion). Faradėjaus instituto veiklos pamatai krikščioniški, tačiau institutas stengiasi stiprinti mokslo ir religijos sąveiką, priimdamas įvairias nuomones bei rengdamas mokslinius debatus. Tyrimas, kuriame apklausta 2060 žmonių, skirtas 200-osioms Č. Darvino gimimo metinėms paminėti.

Apie pusė apklaustųjų britų nežino, kas parašė veikalą „Apie rūšių kilmę" (tai Č. Darvino veikalas, kuriuo jis pristatė evoliucijos teoriją). Be to, apklausa parodė, kad apie penki procentai suaugusių mano, jog Č. Darvinas yra veikalo „Trumpa laiko istorija" (kurį parašė Stephenas Hawkingas) autorius, dar trys procentai, - jog jis parašė „Dievo apgaulę" (autorius Richardas Dawkinsas), o vienas procentas, - jog jis valgio gaminimo knygos „Apsinuoginęs virėjas" autorius.

„Theos" paskelbė „įsitikinimų žemėlapį", sudarytą pagal minėto tyrimo rezultatus. Pažymėtina, kad apie pusė apklaustųjų mano, jog krikščionybė ir evoliucija yra suderinamos.  Panašus skaičius tyrimo dalyvių mano, kad evoliucijos teorija metė iššūkį krikščionybei, tačiau įmanoma pripažinti abi teorijas .

Tyrimo duomenimis 83 procentai Jungtinės Karalystės gyventojų atmeta kreacionizmą ir apie 89 procentai  - "sąmoningo sutvėrimo teoriją". Abi šios teorijos teigia, kad Dievas sukūrę žmoniją per pastaruosius 10000 metų.

Kreacionizmu labiau tiki Londono gyventojai. Jei šalyje šia teorija tiki vidutiniškai 17 procentų žmonių, tai Londone - apie 20 procentų. Paulas Wooley, „Theos" portalo vadovas, mano, kad gal būt šį skirtumą lėmė stiprėjančios Londono sekmininkiškos bažnyčios. „Sąmoningo sutvėrimo" teorija ir kreacionizmu labiausiai tikima Šiaurės Airijoje (šioms teorijoms pritaria atitinkamai 16 procentai ir 25 procentai apklaustųjų).

Kad evoliucijos teorija absoliučiai teisinga, tiki 25 proc. apklaustųjų. Dar ketvirtis britų mano, jog „Darvinas greičiausiai buvo teisus". Likę 50 proc. pareiškė esantys evoliucijos teorijos priešininkai arba ja abejojantys.

„Tyrimas akivaizdžiai parodė, jog žmonės yra pasimetę ir nežino, kuo tiki ir kodėl," - pažymėjo P. Wooley. - „Iš Č. Darvino galime pasimokyti dviejų dalykų. Pirmasis - kad tikėjimas Dievu ir evoliucija yra suderinami. Antra, tuo metu, kai ginčai dėl religinio tikėjimo ir evoliucijos tampa agresyviais ir šališkais, Č. Darvinas rodo pavyzdį, kaip nepritarti, bet nebūti nesukalbamu."

James Moore, Č. Darvino biografijos autorius, savo darbuose stengęsis įrodyti, kad „Č. Darvino gamtos supratimas niekad neprieštaravo teologiniam požiūriui",  pastebi, jog „neskaitant keleto išimčių, žymiausi krikščionių mąstytojai iš esmės priėmė darvinizmą ir evoliuciją." To meto visuomenės nuomonė, ypač Amerikoje, buvo kur kas skeptiškesnė, tačiau labiau dėl to, kad evoliucija buvo priimama kaip socialinė, ne tik gamtos mokslų doktrina. Socialinis darvizimas teigė, kad tiesa yra stipriojo pusėje, o rūpestis silpnesniais ir pažeidžiamais prieštarauja gamtos dėsniams. Tik stipriausi turi išgyventi. Suprantama, kad ši doktrina kėlė abejonių, ypač tiems, kurie jautėsi silpni ir nesaugūs, ir stiprino antievoliucines nuostatas XX a. pradžioje.

Panašūs procesai vyksta ir šiandien. Visuomenė darvinizmą vertina ne tik kaip pakankamai pagrįstą bei „elegantišką" mokslinę teoriją, bet ir kaip pusiau metafizinį mokymą, požiūrį į gyvenimą, tiesiogiai susijusį su redukcionizmu, nihilizmu, ateizmu ir amoralumu.

Šitaip vertinant darvinizmą - mano J. Moore, -, moralė (jei dar galima ją taip vaidinti) tampa apskaičiuojama, etika - sąlygine, o žmonės - betikslėmis ir atsitiktinėmis būtybėmis. Meilė, gailestingumas, užuojauta, altruizmas „tendencijos, grįstos savanaudiškumu. Žmogaus protas yra artefaktas, sukurtas virusams perdarius smegenis taip, kad jie taptų patogesniais virusams." Visata apsiriboja „aklomis jėgomis", joje „nėra tikslo, nėra gėrio ir blogio, nieko, išskyrus aklą, negailestingą abejingumą."
 
Parengė Daiva Širkaitė ir Dalia Janušaitienė pagal www.christiantoday.com , http://www.theosthinktank.co.uk , http://www.st-edmunds.cam.ac.uk/faraday