Jau antrus metus iš eilės bendrijos „Tikėjimo žodis“ pastoriai ir keli vyresnieji vyko į krikščionių lyderiams skirtą renginį „Europos lyderystės forumas 2017“ (anglų k. – European Leadership Forum). Šio forumo tikslai:
- patikimai, su meile ir įtikinamai skelbti Evangeliją;
- skelbti, vienyti ir stiprinti evangelišką krikščionybę Europoje;
- įgyvendinti geriausias strategijas savo šaliai evangelizuoti ir dalytis jomis su kitais;
- lavinti unikalias savo tarnystės ir pašaukimo dovanas ir gebėjimus;
- ugdyti naująją evangelinių bažnyčių lyderių kartą;
- ištikimai ir išmintingai vadovauti savo bažnyčiai ar kitai organizacijai;
- kurti naujas ir atnaujinti esamas vietines bažnyčias kaip gyvas ir liudijančias bendruomenes.
Šįmet šis forumas vyko gegužės 19–25 d. Lenkijoje, Vyslos mieste, ir jame dalyvavo apie 800 įvairiose Europos bažnyčiose tarnaujančių pastorių, vyresniųjų, krikščioniškų organizacijų atstovų, gavusių patvirtinimą iš organizatorių. Iš Lietuvos šįmet į forumą vykome vienuolika žmonių: pastoriai Gabrielius Lukošius, Darius Širvys, Andrius Bernotas, Ramūnas Jukna ir bažnyčių tarnautojai: Sigita Rakauskaitė, Tadas Makčinskas, Edgaras Ažukas, Rolandas Greičiūnas (iš Vilniaus), aš, Žaneta Lazauskaitė, ir Dainius Dargis (iš Kauno) ir Liuda Brogienė (iš Kauno krikščionių bažnyčios).
Visą savaitę Forumo dienotvarkė buvo labai įtempta. Papusryčiavę, o kartais ir pusryčių metu susitikę su mentoriais, 8.30 val. visi eidavome į salę klausyti pagrindinio šių metų pranešėjo Oksfordo universiteto matematikos profesoriaus, teologo Johno Lennoxo, kuris keturis rytus padėjo mums įsižiūrėti į evangelisto Luko užrašytus Apaštalų darbus. Po to visi skubėdavome į mūsų pasirinktų tinklų (tai smulkesnės grupelės, kuriose gilinamasi į vieną kokią nors sritį; tokių grupelių šįmet buvo daugiau nei 17) paskaitas. Po jų papietaudavome ir turėdavome galimybę paklausyti dar dviejų paskaitų pasirinktinai, o po vakarienės vėl visi susirinkdavome į salę klausyti pranešimų, kurie šiais metais buvo skirti 500-osioms Reformacijos metinėms paminėti.
Stebino, kad didžioji dauguma forumo dalyvių buvo vyrai, o savanoriavo ir situacijose susigaudyti padėdavo, melsdavosi, jei buvo poreikis, ne jaunimas, o senyvo amžiaus tikintieji, kurių dauguma atvyko net iš JAV.
Nors Forumas vyko anglų kalba ir tekdavo įtempti ausis, buvo nepaprastai įdomu klausytis brandžių teologų ir savo srities specialistų. Aš buvau pasirinkusi konsultavimo-sielogydos tinklą, tad mums tarnavo tikrai puikūs, daug metų šioje srityje besidarbuojantys psichiatrai ir psichologai – buvo įdomu ir naudinga paklausyti jų įžvalgų, išgirsti patarimų... Žavėjo tai, kaip nuolankiai ir paprastai, bet iš tiesų susižavėję, besimėgaudami jie kalba apie mūsų Dangiškąjį Tėvą ir Jo Sūnų.
Mes, lietuvaičiai, dalyvavome skirtingų tinklų veikloje, tad kelionės atgal metu paprašiau bendrakeleivių pasidalinti savo mintimis ir įspūdžiais.
Pastorius Ramūnas (buvo pasirinkęs Biblijos mokymo ir pamokslavimo tinklą): Europos lyderių forume dalyvauju antrus metus. Mano nuomone, tai – vienas reikšmingiausių krikščioniškų renginių Europoje. Į Forumą susirenka evangelinių bažnyčių, organizacijų lyderiai – jie kartu meldžiasi, klauso Dievo žodžio, dalijasi patirtimi, mokosi ir drąsina būti ištikimiems skelbiant Kristaus Evangeliją. Forumas patrauklus ir todėl, kad jo organizatoriai siekia sudaryti sąlygas krikščionių lyderiams bręsti ir tobulėti daugelyje asmeninio gyvenimo ir tarnystės sričių, tokiose kaip krikščioniška lyderystė, mokinystė, konsultavimas, biblinis mokymas ir pamokslavimas, jaunimo tarnavimas ir t. t.
Šiais metais Forumas pažymėjo Reformacijos 500 metų jubiliejų. Buvo primintos pagrindinės Reformacijos tiesos ir idėjos, kurios svarbios ir šiandien. Pranešėjai puikiai atskleidė kaip tiksliai perteikta Evangelijos žinia veikia asmens, bažnyčios ir tautos gyvenimą. Rytinių bendrų susirinkimų metu Dievo žodžiu dalijosi daugeliui gerai žinomas britų mokslininkas ir apologetas Johnas Lennoxas.
Pastorius Darius: Šiame lyderystės forume dalyvavau jau antrus metus iš eilės. Organizatoriai vėl pasistengė, kad būtų pasirūpinta kiekvieno dalyvio poreikiais: nakvyne, maistu, poilsiu. Vėl buvo kruopščiai atrinkti vertingą patirtį turintys kalbėtojai, o mokymo turinys buvo įvairus ir praturtinantis. Šio forumo tikslą, mano nuomone, gerai išreiškia vieno iš pranešėjų, apologeto Johno Lennoxo įžvalga apie įsitikinimų Kristaus mokymu svarbą: Evangelistas Lukas rašo Teofiliui tam, kad šis įsitikintų tikrumu mokymo, kurio buvo išmokytas (Lk 1, 4). Tai reiškia, jog svarbu ne tik „būti pamokytam“, bet ir įleisti tikėjimo šaknis į Dievo žodį, įsitikinti. Kai įsitikinimas Evangelijos tiesa gilėja, misija auga, plečiasi – bažnyčia tampa nesustabdoma. Šis forumas apjungia, padrąsina ir įgalina Europos krikščionis Evangelijos tarnystei.
Pastorius Gabrielius (buvo pasirinkęs Mokinių ugdymo tinklą): Aš taip pat šiame Forume dalyvauju jau antrus metus, tad išorinio didelio įspūdžio kaip ir nėra, bet suprantu, kad yra bendras vidinis poveikis, kurį kol kas dar sunku įvardyti. Kai kuriuos pamokslus ir pranešimus norėtųsi paklausyti dar kartą. Kol kas vis iškyla tai vienos, tai kitos mintys, prisimeni žmones, su kuriais buvai, su kuriais bendravai, – jie tarsi atsispaudė širdy. Ir mūsų, lietuvių, bendra kelionė taip pat turi savo įspūdį ir tam tikrą poveikį.
Buvau pasirinkęs Mokinių ugdymo sekciją – čia kalbėję pranešėjai tikrai man patarnavo. Tai paliko įspūdį ir įkvėpė norą daryti tam tikrus žingsnius. Norėtųsi raginti, kad mokantys anglų kalbą ir bažnyčiose tarnaujantys žmonės prisijungtų, dalyvautų šiame forume, nežiūrėtų į tai pro pirštus, nepaniekintų to, nes tai tikrai didelė pagalba, didelis darbas, kurį daro daugybė žmonių, norėdami mums padėti.
Pastorius Andrius (pasirinkęs evangelizmo tinklą): Tokio pobūdžio konferencijoje ne Lietuvoje dalyvavau pirmą kartą. Man viskas labai pasitarnavo – tiek pats konferencijos organizavimas, tiek pranešimai. Konferencijos metu buvau dvasiškai sustiprintas ir įkvėptas tarnauti Dievui, tarsi vėl prisipildė vidiniai rezervuarai. Taip pat džiaugiausi reta galimybe daugiau laiko praleisti ir pabendrauti su lietuviška delegacija –broliais ir sesėmis iš mūsų bendrijos. Iš to, ką girdėjau Forumo metu, susidariau įspūdį, kad visur, kur dominuoja Romos katalikai, evangelikai kovoja tokias pačias kovas kaip ir mes Lietuvoje, taip pat ieško būdų, kaip atsinaujinti ir efektyviau evangelizuoti savo tautą (ypač jaunimą).
- Liuda (buvo pasirinkusi Akademinį tinklą): patiko temos, kurios buvo orientuotos į dėstytojo darbą, akademinę veiklą. Būti dėstytoju studentams – tai ir yra mūsų tarnavimas, tad buvome raginami žiūrėti į savo darbą kaip į tarnavimą. Didelį įspūdį paliko konferencijos mastas, žmonių gausa, žinoma, kalbėtojai, kurie aukojo savo laiką, kad pamaitintų mus dvasiniu maistu, nurodytų mums prieinamus išteklius. Visgi labiausiai patiko dvasinis maistas, kurį dar reikia „suvirškinti“, apgalvoti, apsvarstyti, na o vėliau ir naudoti, taikyti savo darbe ir tarnystėje.
- Sigita (pasirinko Tarnystės musulmonams tinklą): Visi kalbėtojai – ilgamečiai tarnautojai musulmonams, kai kurie iš jų – į krikščionybę atsivertę musulmonai, nors buvo ir vakariečių. Sužinojome, kokia iš tiesų yra situacija Artimuosiuose Rytuose ir kitose musulmoniškose šalyse (10/40 langas), kurios ilgą laiką buvo labai uždaros, neįsileisdavo krikščionių, kur Šventasis Raštas apskritai nebuvo prieinamas, išgirdome daug istorijų, kaip šiomis dienomis atsiverčia musulmonai. Beveik visi tarnavusieji pabrėžė, kad tai, kas šiose šalyse vyksta per paskutiniuosius 20 metų, nevyko kelis šimtmečius. Net ir mums jau žinomą pabėgėlių krizę jie vertina kaip Dievo įsikišimą ir malonę musulmonams pažinti Kristų – susitikti su krikščionimis, atrasti Bibliją.
Sakoma, kad yra trys pagrindiniai būdai musulmonams atsiversti į Kristų: 1) jei jie sutinka brandų, ištikimą krikščionį, su kuriuo turi galimybių pabendrauti, ir mato kitokį jo gyvenimą; 2) jei į jų rankas patenka Biblija, ateina pažinimas apie Kristų; 3) antgamtinis būdas – jie regi vizijas, sapnuoja Jėzų ir pradeda apie Jį klausinėti. Korane Jėzus yra minimas, bet musulmonai laiko Jį ne Dievu, bet vienu iš pranašų. Pasirinkusi šį tinklą galvojau, kad svarbu daugiau sužinoti apie patį islamą, atrodė, kad Evangelijos skelbimas musulmonams turėtų būti kitoks, bet supratau, kad bendrieji principai, kuriuos mes taikome ir bendraudami su studentais (Sigita dirba Lietuvos krikščionių studentų bendrijoje, – aut. past.) yra tie patys: susidraugauti, mylėti, pažinti, užduoti klausimus. Arabams patinka diskutuoti, jie drąsiai reiškia savo nuomonę, mėgsta pasiginčyti. Bet išmanyti jų tikėjimą, Koraną, visgi nėra tiek svarbu, kaip išmanyti savo tikėjimą ir pažinti Jėzų. Buvome raginami pokalbį su musulmonu visuomet pabaigti kokiu nors pasakojimu apie Jėzų, bibline istorija – jiems patinka pasakojimai. Taip pat sužinojome keletą dalykų, apie kuriuos turime būti pasiruošę kalbėti, nes to gali paklausti bet kuris musulmonas: 1) jie įsitikinę, kad Biblija buvo pakeista, todėl ji nepatikima; 2) mano, kad Dievas negali turėti sūnaus. Pagal Koraną yra vienas Dievas, tad musulmonams atrodo, kad krikščionys tiki trimis dievais.
Mūsų grupelėje kalbėjo ir dvi jaunos, Londone gyvenančios moterys. Viena iš jų – įtikėjusi turkė, kita amerikietė. Jos daug bendrauja su radikaliaisiais islamistais. Viena jų pasakojo, kad ne kartą buvo sumušta, gulėjo ligoninėje, bet ji myli Jėzų ir suvokia, kaip svarbu, kad ir tie žmonės išgirstų Evangeliją, išgirstų apie Jėzų. Todėl ji eina su jais kalbėtis, nesibaimindama net mirties.
Pabėgėliai Europoje – didžiulis tarnystės laukas bažnyčiai. Tai visai kitokia tarnystė musulmonams nei jų kraštuose, kur jie yra šeimininkai. Pabėgėliai Europoje yra nukentėję nuo brolių musulmonų – jų šalyse vyksta karas, jie mato, kad kitos musulmonų šalys (pvz., Saudo Arabija) jų nepriima, o vakariečiai – tie „blogiečiai“, krikščionys, ištiesia jiems pagalbos ranką. Yra daugybė vaikų, kurie į Europą atvyko be tėvų ar pasimetė, po kelių metų jie bus studentiško amžiaus, tad svarbu bendrauti ir su jais.
Pranešėjai, ilgus metus tarnaujantys musulmonams, sakė, jog panašu, kad artimiausiu metu situacija Artimuosiuose Rytuose ne gerės, bet dar labiau blogės. Taigi šis laikas Europoje yra įdomus. Turime mokytis priimti kitokius žmones, kartais net rizikuodami ir mirti dėl savo tikėjimo. Vienas pranešėjas papasakojo, kad prieš kurį laiką Libijoje, Viduržemio jūros pakrantėje, buvo nužudyta 20 koptų krikščionių, kurie neišsižadėjo Kristaus. Ir po kurio laiko jis sužinojo, kad tą vasarą, panašiu laiku, tik kitoje Viduržemio jūros pusėje buvo pakrikštyta 20 įtikėjusių arabų – Kristus buvo pašlovintas ir vienoje, ir kitoje Viduržemio jūros pusėje.
Daug mąsčiau, kaip čia įgytos žinios bus naudingos Lietuvoje... Pabėgėlių pas mus nedaug, bet aš tarnauju studentams, tarp kurių yra ir iš svečių šalių atvykusių musulmonų. Taip pat nežinome, kaip situacija pasikeis po 5 metų – gal ir į mūsų šalį atvyks daugiau pabėgėlių.
- Edgaras (pasirinkęs Jaunimo tinklą): aš, Tadas ir Rolandas dalyvavome Jaunimo tinklo veikloje. Išmokome naujų dalykų, supratome, ką galėtume daryti geriau, o ko galbūt geriau nedaryti, užmezgėme kai kuriuos ryšius – ir dar šįmet tikimės sulaukti svečių. Buvo puiku, kad visi dalyvavusieji šiame mūsų pasirinktame Jaunimo tinkle pasiskirstėme mažesnėmis grupelėmis, kuriose nagrinėjome tris skirtingus etapus: 1) kai jaunuolis dar negirdėjęs Evangelijos arba išgirdo ją visai neseniai ir jam reikia pagalbos žengiant pirmuosius žingsnius tikėjimo kelionėje; 2) mąstėme, kaip pritraukti jaunuolius į bažnyčią, ko mokyti, kaip juos vesti; 3) kaip apmokyti ir įgalinti tikinčiuosius skelbti Evangeliją kitiems. Nepakanka tik rinktis į jaunimo tarnavimus ir saugiai gyventi, svarbu, kad Evangelija sklistų toliau.
Tokioje didelėje konferencijoje buvau pirmą kartą – smagu matyti tokią daugybę brolių ir seserų iš skirtingų šalių, bet tikinčių tuo pačiu Dievu ir susirinkusių dėl vieno tikslo – daugiau mylėti Jį ir geriau tarnauti Jam ir žmonėms. Buvo puiku, kad vakarais galėjome išeiti kiek pasivaikščioti ir visi drauge aptardavome, ką sužinojome, tad bendrystė tarp mūsų trijų dar labiau sustiprėjo. Taip pat patiko tai, kad galėjome klausytis ir kitų pranešimų, nesusijusių su Jaunimo tarnavimu. Patiko vieno pastoriaus Iš Lenkijos liudijimas, kaip jis jau kelintus metus suburia 3–6 vyrų grupę, su kuriais renkasi kartą per savaitę ir drauge skaito, nagrinėja Šventąjį Raštą – taip investuojama į žmones ir auginami lyderiai.
- Rolandas (Jaunimo tinklas): ši kelionė man labai patiko, nes mes – Tadas, Edgaras ir aš – labai „susilipdėme“ kaip komanda. Puiku, kad buvome trise, tad galėjome rinktis skirtingas grupeles ir įgijome skirtingos patirties – galėsime vienas kito žinias papildyti. Labai džiaugiamės, kad užmezgėme kontaktų, kad žmonės sutiko mums padėti. Dabar jau aiškiau matome, kur judėti tarnaujant jaunuoliams, ką toliau daryti. Visų pirma norėtųsi grįžus į savo bažnyčią surinkti tarnaujančius jaunimui žmones ir, kol įspūdžiai dar neišdilę, perduoti jiems tai, ką čia girdėjome ir patyrėme, kaip matome, kur galėtume visi drauge judėti. Galbūt jie taip pat bus įkvėpti. Taip pat artėja Jaunimo stovykla, kurioje taip pat galima jau pradėti daryti tam tikrus žingsnius, tad svarbu jai pasiruošti.
Taip pat patiko mokymas, kaip nagrinėti Bibliją. To mokė vienos Kalifornijos bažnyčios vyresnysis pastorius ir mokytojas Jimas Cecy'is. Jis patarė naudotis ir visais prieinamais ištekliais. Buvo džiugu matyti tarnaujant tikrai išsilavinusius tikinčius žmones – tai guodžia ir stiprina. Gera žinoti, kad mes nesame tik pavieniai keistuoliai.
- Tadas (Jaunimo tinklas): Įsivardijome, kad mūsų, kaip tarnautojų jaunimui, pagrindinis tikslas – kad jaunuoliai taptų Kristaus mokiniais ir mokiniais darytų kitus. Norime, kad jaunimo tarnavimus lankantys žmonės vis daugiau pažintų Jėzų, bręstų, pasakotų apie Kristų savo draugams, kad jų draugai taip pat atrastų Viešpatį. Jaunimas taip pat gali puikiai sekti Kristumi ir Jį šlovinti – juk ir Jėzaus mokiniai buvo tikrai labai jauni: Jėzui buvo apie 30 metų, manoma, kad Petras buvo vyriausias iš mokinių (jam buvo kiek daugiau nei 20 metų), o visi kiti buvo jaunesni. Tai kartais visai pakeičia mąstymą ir matymą. Trokštam matyti tai vykstant ir mūsų bažnyčiose. Norime susigrąžinti tai, ką, manome, esame pametę, – dalijimąsi Kristumi, mokinimą dalytis Juo. Krikščionio brendimo kelyje yra 5 svarbūs etapai: jis sužino apie Kristų, patiki Kristumi ir atgailauja, seka Kristumi, girdi Kristaus žodžius: „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ ir paklūsta šiems žodžiams. Žiūrint į mūsų situaciją, galima matyti, kad daugelis mūsų labai patogiai įsitaisę trečiame etape ir nenorime niekur iš ten judėti. Žinoma, judėti pirmyn visuomet yra iššūkis, bet mes pašaukti bręsti, eiti į priekį. Manome, kad esame užstrigę – nemažai kalbėjome apie tai, bet norime, kad situacija keistųsi. Todėl prašome ir pagalbos iš šalies, kad daugiau patyrusieji padėtų mums vėl atrasti tą tėkmę, kad nebūtų taip, kaip viename multiplikaciniame filme, kai varlė užsitvenkė upelį, kad jai būtų gera ir šilta, – bet juk upelis gyvas tik tuomet, kai jis teka.
Aš šiame forume dalyvavau jau antrus metus. Pirmą kartą man buvo svarbi vizija ir jos užtvirtinimas. Šiais metais mane labiau domino, kaip perduoti dalykus, kaip išmokyti, įgalinti kitus (o tai įmanoma einant ir drauge vedantis, mokant kitus), o tada pasiųsti: „Eikite ir jūs dabar tai darykite“, tiek nupiešiant viziją, tiek metant iššūkius.
- Dainius (buvo pasirinkęs Biblijos mokymo ir pamokslavimo tinklą): konferencija tikrai labai patiko. Man atrodo, kad nereikia net tokių gerų sąlygų... Labai patiko vietovė, kurioje vyko konferencija, viešbutis, o kalbant apie vidinius dalykus, tai jie nustebino dar labiau. Labiausiai įstrigo tų tarnaujančių žmonių nusistatymas Dievo žodžio atžvilgiu – gyvas ir pagarbus santykis. Jie kalba ne todėl, kad taip reikia kalbėti, bet todėl, kad jie tuo įsitikinę. Tai labai stiprina tikėjimą. Užimtumas buvo tikrai didelis: galėjai klausyti pranešimų praktiškai be pertraukų, bet fizinio nuovargio nejaučiau. Labai patiko bendrystė – visi su tavimi sveikinasi, bando užmegzti kontaktą – labai šilta atmosfera. O kalbant apie naudingumą – tai aš neįsivaizduoju, kad dar kur nors būtų tiek daug savo srities profesionalų, pasiruošusių tau patarnauti ir padėti. Buvo puiku klausytis profesorių, kurie visą savo gyvenimą tarnauja Kristui, gilinasi į Dievo žodį ir labai nuolankiai tai perduoda kitiems. Labai džiaugiuosi, kad šiame forume dalyvavo ir tokia nemaža kompanija iš Lietuvos –nors visi gyvename Lietuvoje, džiaugiuosi, kad per šią savaitę pavyko užmegzti artimesnius ryšius.
Nuotraukose:
Nr. 1 – Apaštalų darbū moko britas John Lennox.
Nr. 2 – Europos lyderių forume John Lennox‘ą kalbina Peter Mead.
Nr. 3 – Garbinimo laikas Europos lyderių konferencijoje Wisloje (Lenkija).
Nr. 4 – Huw Willijams moko apie pamokslavimą.
Nr. 5 – Jim Cecy moko apie Biblijos studijas.
Nr. 6 – Pastorius ramūnas su evangelistu David Hathaway (centre) ir broliu Ivanu Škuliu (dešinėje).
Nr. 7 – Lietuvos komandos susitikimas su ELF2017vadovu Tony Myric.
Nr. 8 – Michael Reeves moko apie Reformacijos solas.
Nr. 9 – Pagrindinę žinią sekmadienio rytą perteikia britas John Lennox.
Nr. 10 - Psichiatras Pablo Martinez Europos lyderių konferencijoje moko apie santuokos puoselėjimą.
Nr. 11 – Lietuvių grupė, vykstanti į ELF2017REFORMATION500
_64x64_9de.jpg)
