Europos Sąjungos teisės aktas gali išstumti tikinčiųjų organizacijų teikiamas paslaugas

Pagal diskriminaciją draudžiančią direktyvą, kurią Europos Komisija pasiūlė praėjusių metų vasarą, o Europos Parlamentas priėmė balandžio mėnesį, krikščionių bažnyčios, mokyklos ir socialines paslaugas teikiančios Europos organizacijos privalo priimti ir tuos asmenis, kurie neišpažįsta to paties tikėjimo.

Ši direktyva, kurią parlamentas priėmė 277 balsais "Už" iš 360 balsavusių, dar turi būti atskirai patvirtinta kiekvienos valstybės narės, kad įgytų įstatymo galią.

Direktyvoje teigiama, kad ji išplečia apsaugą nuo diskriminacijos sveikatos priežiūros sistemos, socialinių paslaugų, švietimo ir kitiems "aptarnavimo ir paslaugų srities" darbuotojams. Nors direktyva buvo sumanyta apsaugoti neįgaliesiems, vėliau ji buvo išplėsta ir apėmė su religija, įsitikinimais, amžiumi bei lytine orientacija susijusius klausimus. Projekte buvo numatytos išimtys "tikėjimu ir įsitikinimais grįstoms organizacijoms", bet prieš galutinį balsavimą buvo pašalintos.

"Esu labai sunerimęs dėl šio dokumento, tokio, koks jis yra dabar" - dalijosi mintimis Donas Horrocksas, Europos Evangelikų aljanso viešųjų ryšių vadovas.  - „Šis dokumentas - labai, netgi ypatingai svarbus." Jis taip pat tikisi, jog nacionalinės vyriausybės nepatvirtins tokios jo redakcijos, kokia yra dabar, ir mano, kad vyriausybės institucijos turi rengti viešas konsultacijas prieš patvirtindamos gautinį jo variantą.

„Jei direktyva bus įteisinta, gali kilti problemų tikinčiųjų organizacijoms teikiant socialines   paslaugas," - mano Luke Goodrichas, Beketo religijos laisvės fondo (The Becket Fund for Religious Liberty) juridinis patarėjas. Pavyzdžiui mokyklos ir dienos užimtumo centrai neturės teisės atsižvelgti į kandidatų tikėjimą, priimdami juos į darbą. Bus apribota pažinčių agentūrų bei įvaikinimo tarnybų veiksmų laisvė, dirbant su klientais.

„Nors teisės aktu buvo siekiama užtikrinti, kad kiekvieno teisės būtų lygiai gerbiamos ir kad būtų išlaikyta pusiausvyra, praktiškai gali būti neįmanoma to įgyvendinti", - teigė Horrocksas.- „Jau buvo pastangų sukurti „teisių hierarchiją", kurioje religijos ir įsitikinimų pagrindu susidarančios teisės dėl įvairių priežasčių neišvengiamai atsiduria pačioje apačioje."

„Kiekvienas, ne tik krikščionys, turi sunerimti, jei ribojama žodžio ir sąžinės laisvė, ir kai kurios valstybės narės supranta šias problemas," - tvirtino Matsas Tunehagas, Švedijos Evangelikų aljanso prezidentas. - „Mes dirbame, stengdamiesi, kad Europos Sąjunga suprastų, kad net jei tokios nuostatos kyla iš gerų paskatų, jos gali sukelti konfliktinę situaciją."

"Šioje direktyvoje nėra teisingos ir teisėtos apsaugos prieš diskriminaciją, jei manoma, kad būtent krikščionio teikiama paslauga kelia vartotojui grėsmę. Ši direktyva atskleidžia, kad tolerancija nelygu  laisvei," - mano Richardas Landas, atstovaujantis JAV Tarptautinę religijos laisvės komisiją. - "Jei vyriausybė nusprendžia tiesiog toleruoti tikėjimo išraišką, vietoj to, kad gintų tikėjimą kaip vieną iš teisių, tai tėra tik vienas žingsnis iki apsisprendimo netoleruoti jos. Šis žingsnis neišvengiamas, jei Europa iš  pokrikščioniško žemyno toliau judės link ypatingai sekuliaraus."

Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.christianitytoday.com