Evangelikai viliasi, kad naujasis ortodoksų patriarchas stiprins ekumeninius ryšius

Rusijos protestantai ir katalikai viliasi, kad ortodoksų bažnyčios vadovų pasikeitimas, įvykęs šią žiemą, „ištirpdys ledus" ekumeniniame bendradarbiavime.

Šių metų sausio mėnesį Rusų ortodoksų bažnyčia pirmąsyk po Sovietų sąjungos žlugimo įšventino naują patriarchą. Juo tapo Kirilas, pastaruosius dvidešimt metų vadovavęs bažnyčios išorės ryšiams. Jis pakeitė gruodžio pradžioje mirusį Aleksijų II.

Daugelis evangeliškų bažnyčių Rusijoje šiuo metu patiria diskriminaciją dėl nevienodai taikomų įstatymų. Religinės organizacijos, kurios neatstovauja ortodoksų bažnyčios, neturi teises mokyti tikybos, kartais joms sudaromos kliūtys registruotis kaip juridiniams asmenims. (Kai kurių bendruomenių prašymai įregistruoti buvo atmesti be priežasčių.) Be to, 2007 m. priimti vizų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai paveikė ir Rusijoje veikiančias misijas, nes dabar užsieniečiai turi teisę būti šalyje ne ilgiau kaip 90 dienų, per kiekvieną 180 dienų laikotarpį.

Evangelikai taip pat patiria spaudimą dėl visuomenėje vyraujančios nuomonės, kad neortodoksinė krikščionybė svetima Rusijai, ir ją išpažinti nepatriotiška. Williamas Yoderis, Rusijos krikščionių evangelikų baptistų sąjungos atstovas spaudai, atskleidė Rusijoje gyvuojančią religinę koncepciją: „Jei esate rusas, privalote būti krikščionis ortodoksas. Iš to seka, jog jei esate baptistas, turite būti amerikietis."

„Formaliai visų religinių grupių teises gina įstatymas. Tačiau vietos valdžia dažnai pažeidžia šias teises,ir tai, deja, vyksta paraginus ortodoksų hierarchijai," - tvirtina Anita Deyneka, krikščioniškos organizacijos „Russian Ministries" prezidentė. - „Protestantai ir katalikai laikomi įsibrovėliais."

Kirilas, 16-asis Maskvos patriarchas, vakarų žiniasklaidoje apibūdinamas kaip išmintinga bei ryški asmenybė. Tačiau pats jis pabrėžia konservatyvų nusistatymą; dalyvaudamas Rusų ortodoksų bažnyčios patriarcho rinkimuose, Kirilas tvirtino: „Kategoriškai pasisakau prieš bet kokias reformas."

Kai Aleksijus II 2007 m. atsisakė pasimatyti su popiežiumi Benediktu XVI, taip išreikšdamas nepritarimą katalikų bažnyčios „ekspansionizmui", popiežių priėmė Kirilas. Tačiau Kirilui tapus patriarchu, toks susitikimas atrodo būtų neįmanomas, kol „katalikų bažnyčia nežengs žingsnių, kuriuos Rusų ortodoksų bažnyčia galės įvertinti kaip pažangą," - teigė Serafimas Ganas, Rusų ortodoksų bažnyčios užsienyje Vyskupų sinodo kancleris.  Ganas tikisi, jog Kirilas tęs Aleksijaus II politiką ir nebesieks stiprinti išorinių bažnyčios ryšių.

Dar neaišku, kokią įtaką pokyčiai ortodoksų bažnyčios vadovybėje turės įtaką registruotiems baptistams. W. Yoderis pažymėjo, jog Kirilas bendradarbiavo su Rusijos krikščionių evangelikų baptistų sąjunga, kad būtų skatinamos šeimos vertybės. Jis kalbėjo, kad prieš išrenkamas patriarchu Kirilas siūlė tęsti bendradarbiavimą.

Nors vieni apžvalgininkai laiko Kirilą labiausiai nepriklausomu iš visų kandidatų, kurie buvo iškelti į patriarcho sostą, daugelis mano, jog jis palaiko ryšius su Rusijos politiniais lyderiais, siekdamas stiprinti bažnyčios autonomiją. „Valstybė daug kur ima viršų," - mano Felixas Corley, krikščioniško naujienų portalo „Forum 18 News", skirto tikėjimo laisvės apžvalgai, redaktorius. - "Rusų ortodoksų bažnyčia nieko negali padaryti, kad valstybė elgtųsi kitaip, nei ji pati nori elgtis."

Nepaisant išliekančios diskriminacijos, apžvalgininkai pažymi, kad tikėjimo laisvės būklė Rusijoje labai pagerėjo, žlugus Sovietų sąjungai. „Galite siekti geresnių santykių, kurie padėtų kurti didesnes ir stipresnes banyčias," - tvirtina Michaelis Bordeux, Kestono instituto, užsiimančio religijos būklės tyrimais postkomunistinėse valstybėse, įkūrėjas. - „Nepaisant kai kurias teises varžančio įstatymo, priimto prieš 10 metų, Rusijos protestantams ir katalikams šiandien sudarytos pakankamai geros sąlygos."

W. Yoderis taip pat sutinka su šiuo teiginiu, ypač, jei Rusija lyginama su kaimyninėmis valstybėmis - Baltarusija ir Uzbekistanu, kuriose tikėjimo laisvės būklė kur kas blogesnė. Anot jo, šiandien „protestantai [iš minėtų valstybių] ieško prieglobsčio Rusijoje."

Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.christianitytoday.com