„Lengva atpažinti musulmonus kaip emigrantus iš kitų šalių", - kalbėjo praėjusį savaitgalį Dr. Johnas Azumah, Ganos presbiterionų bažnyčios tarnautojas, savo pranešime Pasaulinėje presbiterionų konferencijoje Long Byče, Kalifornijoje.
„Mano šalyje jie laikomi blogiausiais kaimynais", - teigė buvęs musulmonas, kuris vis dar turi islamą išpažįstančių draugų. Musulmonai nėra „bevardės ir beveidės kažkur gyvenančios būtybės". „Musulmonas turi ir vardą, ir veidą, bet dauguma krikščionių jo nepažįsta. Jis mums yra svetimas", - pripažino jis.
Šeštadienį, seminaro metu J. Azumah papasakojo apie veiksmus, kurių krikščionys galėtų imtis evangelizuodami islamo - religijos, kurią išpažįsta 24 proc. pasaulio gyventojų, -pasekėjus.
Pirmiausia, reikėtų pažinti musulmonus asmeniškai, kaip kaimynus. „Parodykite susidomėjimą jų įsitikinimais, sužinokite jų baimes ir džiaugsmus".
Antra, krikščionys turėtų bendrauti su musulmonais kaip „pasaulio šviesa ir druska", o ne kaip „blykstės" arba „liepsna". „Kaip šviesa be tamsos nebūtų naudinga, taip ir druska be maisto neturėtų paskirties", - sakė jis.
J. Azumah neskatino tikinčiųjų būti „blykstėmis", kaip kai kurie jų yra linkę, nes šviesos spiginimas tiesiai į akis dažnai žmones priverčia užsidengti akis arba nusisukti.
Neužsipulkite žmonių Biblijos eilutėmis. Pirmiausia sudominkite juos ir parodykite savo meilę. Nustokite būti blykstėmis ir tapkite žibintais", - sakė jis, atkreipdamas dėmesį, kad žibintų šviesa nėra akinanti.
Parengė Daiva Stonkienė pagal www.christiantoday.com
_64x64_9de.jpg)
