Generalinis sinodas: metodistai greičiausiai susijungs su Anglijos bažnyčia

Nonkonformistų denominacijos vadovas paskelbė, kad dabar - po 200 metų - denominacija pasirengusi vėl susijungti su nacionaline bažnyčia, jeigu tai padės skleisti Dievo Žodį.

Susijungimas turėtų neabejotinos reikšmės ne tik abiejų pusių tikintiesiems, bet ir tokios susivienijusios bažnyčios finansams bei turtui.

Didžiosios Brintanijos metodistų bažnyčia turi vos 265 000, palyginus su 960 000 tikinčiųjų, kurie kiekvieną sekmadienį lankosi Anglijos bažnyčios pamaldose. Tačiau jai priklauso 5 800 koplyčių tinklas visoje Didžiojoje Britanijoje, įskaitant ypatingai brangų turtą - Centrinę Vestminsterio salę, dideles konferencijms skirtas patalpas netoli Parlamento.

Metodistų konferencijos prezidentas Davidas Gamble antradienį pranešė Anglijos bažnyčios Generaliniam sinodui: „Mes esame pasiryžę atsisakyti atskiro būvio ne todėl, kad atmetame ar atsisakome vykdyti savo misiją, tačiau šios misijos vardan. Kitais žodžiais tariant, mes esame pasiryžę pasikeisti ir netgi atsisakyti buvimo atskira bažnyčia, jeigu tai pasitarnaus Dangaus karalystės poreikiams".

Metodizmas gimė XVII a. iš radikalių evangeliškų anglikonų bažnyčios kunigo Džono Veslio (John Wesley) pamokslų, kuris kalbėdavo lauke susibūrusioms minioms. Jis aiškiai atskilo nuo nacionalinės bažnyčios po Dž. Veslio mirties 1795 m.  Nuo tada šios dvi denominacijos stengiasi suvienyti jėgas, tačiau šį judėjimą stabdo nesutarimai dėl moterų padėties bažnyčioje ir jų įšventinimo teisėtumo. Metodistų judėjimas neturi vyskupų, tačiau ir vyrai, ir moterys gali būti Apylinkės vadovais. 

2003 m. bažnyčios pasirašė nacionalinį susitarimą, į kurį įtrauktas įsipareigojimas dirbti, siekiant „visiškos vienybės". Jos taip pat pradėjo bendrą iniciatyvą, pavadintą „Naujosios išraiškos", kuria siekiama rasti naujus būdus, atvesiančius žmones į bažnyčią.

Anglikonų ir metodistų susivienijimo planai prasidėjo nuo 1946 m. išsakyto Kenterberio arkivyskupo raginimo nonkonformistams įšventinti vyskupus. Ir nors Metodistų konferencija 1972 m. pritarė visapusiškai sąjungai, katalikiškųjų anglikonų, kurie negalėjo priimti moterų dvasininkių, pasipriešinimas lėmė tai, kad Anglijos bažnyčios Generalinis sinodas atmetė šią iniciatyvą. Tikimasi, kad metodistai jau atsigavo nuo šio atmetimo sukeltos nuoskaudos, be to, yra pagrindo manyti, kad Anglijos bažnyčios tradicionalistai pritars susivienijimui: 1994 m. buvo leista ordinuoti moteris anglikonų dvasininkėmis, ir, atrodo, kad nuo 2014 m. jos galės būti vyskupėmis.

Pastarasis p. Gamble kreipimasis tapo pirmuoju metodistų prezidento kreipimusi į Sinodą nuo 1993. Kenterberio arkivyskupas dr. Rowanas Williamsas pasirengęs kreiptis į Metodistų konferenciją, vyksiančią birželį, o abi pusės paskelbs pranešimus dėl Susitarimo proceso kitais metais vyksiančiose nacionalinėse asamblėjose. Tačiau atrodo, kad formali pažanga denominacijų susijungimo klausimu nevyks tol, kol Anglijos bažnyčioje nebus moterys nebus pradėtos įšventinti vyskupėmis - taigi, ne anksčiau kaip 2014 m.

Koventrio vyskupas Christopheris Coxworthas pastebėjo, kad susivienijimo kelyje dar laukia „kultūrinis nesuderinamumas". Jis kalbėjo: „Tiesiog mes esame tokie. Kai du žmonės ima pažinti vienas kitą, jie susiduria ir su kultūros skirtumais. Tai vyksta taip pat, kaip ir tarpusavio santykiuose, - mes daug išmokstame vieni iš kitų. Turime būti labai apdairūs, spręsdami institucinius klausimus. Gyvybiškai svarbu, kad mes nesukluptume, nes galime daugiau nebepajėgti". Jis taip pat tvirtino, kad metodistų bažnyčios sprendimas atitinka jų „radikalų atsidavimą" krikščioniškajai misijai.

Parengė Dalia Janušaitienė pagal http://www.telegraph.co.uk/