Hebrajų tekstai gali atskleisti naujus faktus apie karalių Dovydą

Tyrinėdami žole apaugusį Elos slėnį, kuriame, pagal Bibliją, Dovydas nugalėjo Galijotą, archeologai atkasė maždaug prieš 3000 metų stovėjusį įtvirtintą miestą, gal būt aiškiau atskleisiantį Dovydo valdymo laikotarpį.

Ant keramikos šukės išlikusios penkios rašmenų eilutės - seniausias iš visų atrastų hebrajų tekstų, jos gali suteikti žinių apie raštijos istoriją ir abėcėlės raidą. Izraelio mokslininkai mano, jog šis tekstas - nuostabiausias archeologų radinys šalyje po to, kad buvo atrasti Negyvosios jūros rankraščiai.

Jezuralės žydų universiteto profesorius Yosefas Garfinkelis, vadovavęs kasinėjimams, kurių metu buvo atrasti rankraščiai, sakė, kad ši vieta yra vienintelė Izraelyje, kurioje „archelogai gali atkurti karaliaus Dovydo gyvenimą tikrovę atitinkančiame istoriniame kontekste". „Elos tvirtovės (angl. The Elah Fortress), stovėjusios ties Khirbet Qeiyafa, padėtis laike ir šalyje, lėmė, jog čia galėjo susijungti istorija, istoriografija ir ankstyvosios Dovydo karalystės atspindžiai," - kalbėjo profesorius. Elos miestas - tvirtovė taip pat tapo svariu argumentu nesiliaujančiuose politiniuose debatuose, ar Dovydo karalystė su sostine Jeruzalėje buvo galinga valstybė, ar nežymi gentis.

X a. pr. Kr. perstatyta tvirtovė minima jau Senajame Testamente -Samuelio ir Kronikų knygose, galimas daiktas, šioje vietoje buvo įsikūrusi senovės Judėjos vyriausybė. Elos tvirtovė buvo pastatyta Judėjos ir Filistijos (dabartinės Palestinos) pasienyje, ji buvo strateginė vieta, leidžianti stebėti į Filistiją vedantį pagrindinį kelią, bei Judėjos pasienio lygumos gynybinis įtvirtinimas. Netoli šios vietos vyko Biblijoje aprašyti izraelitų mūšiai, o taip pat - Dovydo ir Galijoto mūšis Elos slėnyje.

X a. pr. Kr. - labiausiai kontoversiškas Biblijos istorijos ir archeologijos periodas. Pagal Senąjį Testamentą, šiuo laikotarpiu Dovydas suvienijo Judėją ir Izraelį. Tai įgalino jo sūnų Saliamoną pastatyti didžią šventyklą bei valdyti teritoriją besidriekiančią tarp Nilo ir Eufrato upių. Daugeliui judėjų ir krikščionių, netgi tiems, kurie nepriima viso Rašto paraidžiui, Biblija yra svarbus istorinis šaltinis. Izraelio valstybei, kuri skelbia tęstinumą nuo Dovydo karalystės, bibliniai faktai turi didelę simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, Izraelio užsienio reikalų ministerijos svetainėje Dovydo ir Saliamono karalystė pristatoma kaip įrodytas faktas, ir pateikiamas žemėlapis. Tačiau archeologiniai šios karalystės įrodymai ypatingai skurdūs, galima sakyti, jų visiškai nėra. Todėl daugelis mokslininkų šiandien teigia, kad Izraelio karalystė tebuvo mitas, sukurtas keliais šimtmečiais vėliau. Tokia galinga valstybė, anot jų, turėjo palikti miestų ir kitos veiklos pėdsakus, bei būti minima ir kituose šaltiniuose. Nes šioje srityje,  bent iki šiol, nieko panašaus nebuvo atrasta.

Archeologai nustatė, kad tvirtovės statybai ir įtvirtinimams buvo sunaudota 200 000 tonų skaldyto akmens, šiandien atkasta vos 4 procentai. „Elos tvirtovė yra seniausias atkastas Judėjos miestas, jis suteikia ypatingą galimybę geriau suvokti Dovydo erą," - tvirtino profesorius.

Keramikos šukė su penkiomis teksto eilutėmis, kurios viena nuo kitos atskirtos juodomis linijomis, parašyta senovės kanaaniečių rašmenimis. Savanoris šią šukę rado Elos tvirtovės ribose. Oksfordo universitete, panaudojus anglies-14 datavimo metodą organinėms medžiagoms, nustatyta, jog įrašui yra apie 3000 metų. Mokslininkai tikina, kad išversti visą tekstą prireiks keleto mėnesių, dabar galima išskirti tik pagrindinius žodžius „karalius", „teisėjas" ir „vergas".

Dr. Hagai Misgavas, Žydų universiteto senojo hebrajų rašto specialistas, mano, kad penkios rašmenų eilutės ant šukės - žinia, užrašyra mokyto raštininko.

Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.cbnnews.com  ir http://www.elahfortress.com/