Humanistai rengiasi kurti bendruomenes be Dievo

Šios bendruomenės mėnesio renginių tvarkaraštis panašus į tą, kuris būna bažnyčiose, - užsiėmimai tėvams, pakviesti lektoriai, namų grupelių susirinkimai, kuriuose galima dalintis savo įsitikinimais. Bet šioje Kembridžo bendruomenėje nėra vietos Dievui.

Gregas Epsteinas, Harvardo universiteto humanistų kapelionas, kuria „bedievių" bendruomenę, tikėdamasis, kad ji padės humanistams augti skaičiumi ir įtaka (http://www.harvardhumanist.org/about-us/chaplain).

G. Epsteinas tokios bendruomenės potencialą įžvelgė, nagrinėdamas sociologines apklausas, kurios atskleidžia, kad vis daugėja nereligingų žmonių. Naujausiame Amerikos religinės tapatybės tyrime, kuris buvo atliktas šių metų kovo mėnesį, 15 procentų apklaustųjų atsakė, kad jie neišpažįsta jokios religijos; 1990 metais jų tebuvo 8,2 procento. G. Epsteinas mano, kad jo kuriamos grupės suburs žmones, kurie yra humanistai, tiesiog anksčiau neapibrėžė savo įsitikinimų. Tuo pat metu, anot G. Epsteino, visuomenėje būtų labiau priimami žmonės, neišpažįstantys tikėjimo.

Pateikiami skirtingi humanizmo apibrėžimai.  Apibendrinant, humanistai atmeta tikėjimą antgamtiškumu ir mano, kad žmonės vadovaujasi protu, patirtimi bei užuojauta kitiems. G. Epsteinas savo filosofiją apibrėžia kaip pastangas gyventi prasmingai, laikantis etikos principų bei tarnaujant didesniam gėriui.

G. Epsteinas norėtų įsteigti vietos humanistų centrus visoje šalyse ir tikisi, jog jie perims daugelį bendruomenę vienijančių funkcijų, kurias atlieka vietinės bažnyčios, tačiau šiuos centruose bus išpažįstamas humanizmas. Šią idėją jis rengiasi skleisti, keliaudamas po šalį bei pristatinėdamas savo knygą „Gėris be Dievo" (angl. „Good Without God"), kurią šiemet išleido leidykla "HarperCollins". Steigti tokias grupes G. Epsteinui padeda Amerikos humanistų asociacija ir Sekuliarių studentų aljansas, kurie tikisi tokiu būdu sustiprinti ir savo organizacijas. „Milijonai žmonių pritaria pagrindinėms mūsų idėjoms, todėl rasime vietos kiekvienam," - įstikinęs G. Epsteinas. -  „Tai, ką mes darome, vis augs."

G. Epsteinas kilo iš reformuotų žydų, prieš tapdamas humanistu jis studijavo taoizmą ir budizmą. Mičigano universitete jam taip pat suteiktas judaizmo studijų magistro laispnis, o Harvardo teologijos mokykloje - teologijos magistro laipsnis. 2005 metais jis įšventintas rabinu Tarptautiniame sekuliaraus humanistinio judaizmo institute (angl. International Institute for Secular Humanistic Judaism). Institutas apjungia protą, žmogiškąją patirtį, žydų kultūrą bei tradicinę žydų etiką.

Nors daugelis humanistų atmeta bet kokias priemones, skirtas panašėti į organizuotą religiją, G. Epsteinas drąsiai skolinasi jas, pradedamas namų grupėlėmis, kurios paprastai renkasi evangeliškose bažnyčiose, baigdamas tuo, kad savo steigiamas grupes vadina „bendruomenėmis". Paulas Kurtzas, Sekuliariojo humanizmo tarybos įkūrėjas, nesutinka su šiuo požiūriu. Jis mano, kad humanistai gali steigti sekuliarias grupes, kad parodytų, jog religija nebūtina, kad žmonės rinktųsi "su džiaugsmu ir atliktų gerus darbus". Bet tai nereiškia, kad šios bendruomenėms apibūdinti turėtų būti vartojami religiniai terminai. "Nemanau, kad turėtume naudoti religinę kalbą. Tai įneša sumaišties," - tvirtina P. Kurtzas.

Fredas Edwordsas, Amerikos humanistų asociacijos atstovas, palaiko G. Epsteino idėjas, bet abejoja, ar humanizmo potencialas toks didelis. „Jei norite, galite vadinti tai nauju misijų lauku. Bet ar šios vynuogės jau subrendusius skynimui?" - klausia F. Edwordsas.  -  „Nepastebiu pakankamų įrodymų."

Tačiau abu mokslininkai sutinka, jog reikia daugiau humanistų bendruomenių, kad humanistai galėtų palaikyti vieni kitus ir išvengti visuomenėje pasitaikančios izoliacijos.

Jenni Acosta, humanistė iš Niutono, kuri dalyvauja tėvų humanistų grupelėje, sako, kad grupelė suteikia jai būtiną paramą ir padeda auklėti 6 ir 10 metų amžiaus dukteris pagal jos įsitikinimus. J. Acosta (36 metų amžiaus) pasakojo, kokius iššūkius ji patiria iš draugų ir artimųjų ir kaip augina vaikus, skiepydama moralę be tikėjimo principų. „Manau, kad visiems mums svarbu suprasti, jog esame čia vieni dėl kitų, ir kad yra ir daugiau žmonių, kurie taip elgiasi ir auklėja vaikus," - mano J. Acosta. Tėvų grupė pradėjo veiklą praėjusių metų gruodžio mėnesį, kartą mėnesyje susirenka apie 10 šeimų. J. Acota sakė, jog numatoma aplankyti vietos muziejus bei rengti kursus tėvams, pavadintus „Užjaučianti bendruomenė". Harvardo humanistų „koplyčioje" kas antrą sekmadienį taip pat renkasi „humanistų grupelė", jie diskutuoja bei vaišinasi gėrimais organizacijos aludėje „Humanist Community Pub Nights." Praėjusį mėnesį jie šventė 200-ąsias Čarlzo Darvino gimimo metines bei aptarė humanisto rašytojo Josso Whedono veikalus.

Richardas Lintsas, Gordono - Conwello teologijos seminarijos (žymios evangeliškos mokslo įstaigos, įsikūrusios Hamiltone, Masačiūsetso valstijoje, JAV) filosofinės teologijos profesorius, mano, kad galima suprasti humanistų siekį suburti didesnę bendruomenę.  Jis tvirtina, kad Dievas įdėjo žmogui bendruomenės poreikį. Tačiau profesorius abejoja, kad humanizmas gali būti išreiškiamas G. Epsteino kuriamose vietinėse bendruomenėse, nes bendruomenė nėra natūrali humanizmo dalis. Humanizmas ypač daug reikšmės teikia individui. O jei humanizmas susitelkia į „aukštesnįjį gėrį" ar natūralią moralę, jis jau pradeda panašėti į religiją. „Humanizmo šerdis - gilus individualizmas," - mano Lintsas. - „Todėl visad bus sudėtinga suburti tikrą stabilią bendruomenę."

Tiems, kurie abejoja tokių bendruomenių gyvybingumu, G. Epsteinas pavyzdžiu rodo savo bendruomenę Harvarde, bei mini, jog nesibaigia prašymai teikti daugiau paslaugų. Jis tiki, kad humanistai pakankamai atsakingi, ir gali užtikrinti, kad jų bendruomenė augs. „Išgelbėjimas yra čia, Žemėje," - mano G. Epsteinas. - „Daugiau nei 14 milijardų metų praleidome be tikslo.  Dabar mums reikia tikslo, mums jo reikia, kad kurtume savo gyvenimus."

Parengė Dalia Janušaitienė pagal „The Associated Press" informaciją, paskelbtą http://www.christianheadlines.com/