Indonezijos musulmonai ragina sustabdyti „krikščionybės plitimą“

Musulmonų organizacijos, veikiančios Vakarų Javos Bekasi vietovėje, praėjusią savaitę paskelbė, jog siekia vietinėse mečetėse įkurti sukarintus padalinius ir „misijų centrą" tam, kad pasipriešintų „nesiliaujantiems bandymams atversti žmones į krikščionybę", - apie tai pranešė nacionalinė Antada naujienų agentūra.

Birželio 27 d., susirinkę didelėje Al Azharo mečetėje, devynių organizacijų vadovai paskelbė Bekasi islamo kongreso susirinkimo, vykusio birželio 20 d., rezultatus. „Jakarta Post" pranešė, kad minėtame susirinkime buvo nuspręsta įsteigti misijų centrą tam, kad būtų sustabdytas „krikščionybės plitimas", įkurti jaunimo kariuomenę „Laskar Pemuda" bei regione įgyvendinti šariatą (islamo teisę).

„Jeigu musulmonai mieste galėtų susivienyti, daugiau negirdėtume pasakojimų apie tai, kaip juos atvirai įžeidžia kitas religijas išpažįstantys asmenys", - susirinkime paskelbė Ahmadas Saliminas Dani, Bekasi islamo misijų tarybos vadovas. - „Šis centras užtikrins, kad krikščionys nepažeistų viešosios tvarkos".

Kadangi sparčiai auga namų bažnyčių skaičius, musulmoniškos organizacijos apkaltino Bekasi krikščionis agresyviu prozelitavimu. Tačiau dvasininkas Simonas Timorasonas, atstovaujantis Vakarų Javos krikščionių bendravimo forumą, krikščioniškai organizacijai „Compass" teigė, kad daugelis srities krikščionių, gyvenančių šioje teritorijoje, neužsiima prozelitavimu, ir renkasi nedidelėse namų bendruomenėse todėl, kad nepakanka oficialiai pripažintų maldos namų.

S. Timorasonas taip pat teigė, kad daugelis krikščioniškų dvasinių seminarijų absolventų verčiau renkasi pasilikti Javoje, o ne persikelti į labiau nutolusias salas. Todėl Vakarų Javos sala tapo geriausia vieta pradėti skirtingoms denominacijoms priklausančias krikščioniškas namų bendruomenes. „Geriausias sprendimas būtų kiekviename gyvenamųjų namų komplekse turėti po pastatą, kuriuo galėtų naudotis skirtingos denominacijos", - kalbėjo S. Timorasonas. - „Jei kiekviena denominacija toje pat teritorijoje norėtų savo bažnyčios pastato, tai taptų problema".

Kanti Prajogo, Kongreso komiteto vadovas, tikėjosi mečetėje vykusio susirinkimo metu miesto valdžios atstovams įteikti rašytinę ketinimų deklaraciją, tačiau valdininkai neatsakė į šį kvietimą. Birželio 20 d. vykusiame kongrese dalyvavo 200 žmonių, atstovaujančių tokias vietines organizacijas kaip Bekasi tarpreliginio dialogo forumas, Bekasi judėjimas prieš apostazę, vietinius organizacijos „Muhammadiyah" ir Indonezijos ulemo taryba (šios dvi organizacijos yra stambiausios musulmonų organizacijos) atstovus bei Islamo gynėjų frontą, kuris žymus agresyviu priešinimusi krikščionimis ir kitoms nemusulmoniškoms grupėms.

Tuo tarpu valdžios atstovai birželio 28 d. paragino uždrausti Islamo gynėjų frontą tvirtindami, kad jo nariai susiję su pernelyg daug smurto atvejų. „Mes neabejojame jų misija," - spaudos konferencijoje Džakartoje tvirtino įstatymų leidėjo atstovė Eva Kusuma Sundary. - „Tačiau mes abejojame būdais, kuriais jie stengiasi savo tikslus įgyvendinti".

Kitos didelės organizacijos „Nahdlatul Ulama" atstovas birželio 28 d. teigė, kad nors vienas organizacijos narys neoficialiai dalyvavo kongrese, „Nahdlatul Ulama" nepritaria bendrai deklaracijai. Šituo „Nahdlatul Ulama" paneigė anksčiau išdėstytą organizacijos atstovo Abulo Mutholibo Jaelani teiginį, kuris leidiniui „Jakarta Post" tvirtino, kad jis kreipėsi į visus mieste veikiančius 56 „Nahdlatul Ulama" padalinius, prašydamas į jaunimo kariuomenę pasiųsti bent 10 narių.

Spartus gyvenamųjų namų sektoriaus ir pramonės vystymasis lėmė didelių socialinių problemų susidarymą Bekasi vietovėje. Bekasi islamo universiteto sociologas Andi Sopandi „Jakarta Post" tvirtino, kad raginimas įvest šariatą - tai įspėjimo signalas, ir kad vietinės valdžios atstovai privalo nedelsdami pradėti dialogą tarp krikščionių ir musulmonų vadovų.

A. Sopandi taip pat pabrėžė, kad vietiniai gyventojai ir atvykėliai tik tada galės gyventi vieni šalia kitų, jeigu jie išpažins panašias bendras vertybes, ypač - religijos atžvilgiu. Kaip pavyzdį jis paminėjo aštrius ginčus, kilusios dėl „Filadelfia Huria Kristen Batak Protestan" bendruomenės, įsikūrusios Jejalen Jaya apylinkėje. Bažnyčios kaimynystėje gyvenantis asmuo papasakojo „Jakarta Post", kad vietos klerikalai ragino jį ir kitus gyventojus pasirašyti peticiją prieš šios bažnyčios pastato statybą bei nedalyvauti bendruomenės narių laidotuvėse, jeigu bendruomenė atsisakys bendradarbiauti. Daugelis kaimynų buvo prievarta verčiami pasirašyti minėtą dokumentą.

2006 m. buvo išleistas Bendrasis tarnavimo įsakas, kuriuo bent 60 vietos gyventojų turi pritarti garbinimo namų statybai, nesvarbu ar tai būtų mečetė, ar bažnyčia. Tam, kad bendruomenė galėtų gauti tarpreliginių ryšių forumo ir religijos reikalų įstaigos rekomendaciją, ją turi sudaryti ne mažiau kaip 90 narių - tada ji gali gauti galutinį patirtinimą iš savivaldybės valdžios atstovų.

Šios sąlygos lėmė tai, kad tapo praktiškai neįmanoma Bekasi bažnyčioms gauti leidimus statyboms. Bekasi regentystės religijos reikalų įstaigos duomenimis, 2006 m. Bekasi regentystėje gyveno 1,9 mln. žmonių, iš kurių  98,2 proc. sudarė musulmonai. Krikščionys protestantai sudarė apie 0,67 proc. gyventojų (maždaug 12 700 žmonių), o katalikai - 0,55 proc. gyventojų. Jiems tarnavo tikrai šešiolika oficialiai pripažintų bažnyčių.

Bekasi tarpreliginio forumo atstovas Sudarno Soemodimedjo leidiniui „Jakarta Post" tvirtino, kad net jeigu bažnyčios statybos komitetas sulauktų 60 vietos gyventojų pritarimo, tai dar nereiškia, kad minėtas forumas suteiktų jiems rekomendaciją. „Įstatymas įpareigoja mus saugoti viešąją tvarką, o tai reiškia, kad mes prieštarausime maldos namų statybai, jeigu manysime, kad ateityje tai gali sukelti konfliktus".

Taigi, daugelis krikščionių renkasi nepripažintuose maldos namuose, ir tai suteikia musulmonams teisinį pagrindą prieštarauti tokiems susirinkimams. „Jeigu įstatymas būtų taikomas nuosekliai, daugelis mečečių, pastatytų be leidimo, turėtų būti uždarytos", - kalbėjo S. Timorasonas. Jis taip pat pridūrė: „Vyriausybė nori, kad kiekvienoje naujoje gyvenvietėje būtų maldos namai, tačiau visad tai būna mečetė. Tačiau siekiant teisingumo, turėtų veikti kiekvieno tikėjimo maldos namai".

„Indonezijoje ir toliau paplitę religijos laisvės pažeidimai," - patvirtino Setara demokratijos ir taikos instituto pirmininkas Hendardi, pristatydamas Religijos sąlygų ir tikėjimo laisvės Indonezijoje ataskaitą. Praėjusiais metais Institutas nustatė 139 pažeidimus, iš kurių 57 įvyko Vakarų Javoje, o 38 - Džakartoje.

Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.charismamag.com