Islamo viršenybė ir šariato teisė ko gero liks įtvirtinta Egipto konstitucijoje

Egipto konstitucijos straipsnis, kuriuo islamas įtvirtinamas kaip valstybinė religija, atrodo išliks, nepaisant krikščionių mažumos vilčių, kad dabartiniai neramumai lems didesnės tolerancijos nemusulmonams eros pradžią.

Komitetas, kuriame buvo svarstomi 1971 m. Konstitucijos pakeitimai, savo pareiškime teigė, kad II-asis konstitucijos straipsnis neturėtų būti keičiamas - apie tai pranešta laikraštyje „Al-Masry Al-Youm“. Minėtame straipsnyje rašoma, kad „islamas yra valstybinė religija, o oficiali kalba yra arabų. Islamo teisės (šariato) principai yra esminis teisėkūros šaltinis“. Straipsniai, kuriuos numatoma pakeisti, yra susiję su sprendimų priėmimo politika valstybės lygiu, įskaitant prezidentą ir parlamentą.

Komitetas buvo sudarytas praėjusią savaitę ginkluotųjų pajėgų tarybos sprendimu po to, kai  Hosnis Mubarakas vasario 11 d. atsistatydino iš prezidento pareigų. Komitetui buvo suteikta 10 dienų siūlyti konstitucijos pakeitimams, kurie leistų vykdyti „laisvos ir sąžiningus“ rinkimus. Siūlomi pakeitimai per du mėnesius bus pateikti referendumui.Komiteto sudarymas sukėlė tam tikrus prieštaravimus. Ginkluotųjų pajėgų paskirtas jo pirmininkas, atsistatydinęs teisėjas Tariqas al-Bishri, Egipto žiniasklaidos pranešimuose aprašomas kaip pagarbos vertas teisininkas, remiantis nepriklausomą teismingumą, tačiau jis taip pat yra susijęs su organizacija „Al-Wasat“ - nuosaikia islamistinės partijos „Musulmonų brolija“ atšaka. Darbo grupės nariai, kuriuos išsirinko T. Bishri, - „Musulmonų brolijos“ teisininkas ir buvęs parlamento narys. Vietinių pranešimų duomenimis, jokia kita politinė neatstovaujama.

Komitete taip yra vienas Egipto religinės mažumos - krikščionių koptų atstovas. Tačiau koptų bažnyčios teisininkas Nagibas Gibrailas laikraščiui „Al-Masry Al-Youm“ kalbėjo, kad paskirtasis asmuo, teisėjas, niekad nebuvo žinomas kaip religijos laisvės gynėjas. N. Gibrailas taip pat pabrėžė, kad nors koptas teisėjas buvo paskirtas pagal jo teisminius gebėjimus, komitete politiškai atstovaujama Musulmonų brolijai. Visi komiteto nariai yra vyrai. JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Philipas Crowley savo „Twitter“ puslapyje išreiškė nusivylimą, kad darbo grupėje nėra moterų: „Tai, kad moterų nėra konstituciniame komitete, kuris turėtų užtikrinti visų piliečių teises, kelia susirūpinimą“. Organizacijos „Musulmonų brolija“ pareigūnas Mohsenas Radi teigė, kad koptai ir moterys gali turėti teisę pretenduoti tik į ministrų pareigas, bet ne į prezidento. 

Koptai yra gausiausia krikščionių mažuma Artimuosiuose Rytuose, ji susikūrė anksčiau už islamo užkariavimą, įvykusį VII a. Koptai šiuo metu sudaro apie 10 proc. Egipto gyventojų, kurių didžioji dauguma yra musulmonai. Religijos laisvės ir žmonių teisių gynėjų duomenimis krikščionys daugelį metų patiria diskriminavimą, netoleranciją ir persekiojimus ir iš valstybės, ir iš islamo organizacijų pusės. Savižudžio sprogdinimas koptų bažnyčioje Aleksandrijoje, įvykdytas Naujųjų metų dieną, kurio metu žuvo 21 žmogus, laikomas žiauriausiu prieš krikščionių mažumą nukreiptu išpuoliu per pastarąjį dešimtmetį.Praėjusį mėnesį kalbėdama JAV atstovų rūmuose JAV tarptautinės religijos laisvės komisijos narė Nina Shea paminėjo „rimtus, plačiai paplitusius ir ilgai trunkančius žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš religines mažumas, bei nepalankiai vertintinus musulmonus. - „Egipto vyriausybė nepajėgė imtis reikiamų veiksmų šiems pažeidimams pašalinti ir sustabdyti krikščionių ir kitų mažumų diskriminavimą ir represijas. Per dažnai pažeidėjai likdavo nenubausti. Šis nesugebėjimas įvykdyti teisingumą stiprina nebaudžiamumo pojūtį, todėl išpuolių gali būti ir daugiau“.

Krikščionis koptas naujienų agentūrai „CNSNews“ kalbėjo, jog krikščionys viliasi, kad II-asis konstitucijos straipsnis bus pakeistas, o Egiptas paskelbtas šalimi, kurioje užtikrinama religijos laisvė. Kituose konstitucijos straipsniuose (pvz. 40 ir 46) kalbama apie tikėjimo laisvę ir sakoma, kad piliečiai turi „lygias pilietines teises ir pareigas bei negali būti diskriminuojami dėl rasės, etninės kilmės, kabos, religijos ar įsitikinimų“, tačiau koptai tvirtina, kad šios nuostatos nuolat ir įvairiais būdais yra pažeidžiamos. Ramy Asfouras išreiškė susirūpinimą dėl konstitucinio komiteto sudarymo ir galimų jo darbo rezultatų. „Nežinau, ar naujoji konstitucija bus parengta tinkamai, bet jei ji ir bus tinkama, neaišku, kaip ji bus vykdoma vėliau“. Paklaustas apie tai, kaip jis ir jo krikščionys draugai bei šeimos nariai jaučiasi dėl to, kad naujoje vyriausybėje pagrindinis vaidmuo tenka Musulmonų brolijai, R. Asfouras atkreipė dėmesį į tai, kokia padėtis yra visame regione, kuriame įsitvirtino griežti sunitų arba šiitų režimai. - „Baiminuosi, kad Egiptas taps panašus į Saudo Arabiją arba Iraną, kur krikščionys bus verčiami mokėti papildomus mokesčius, arba būsiu verčiamas atsisakyti savo tikėjimo, nes kitaip jie mane nužudys“. Šie papildomi mokesčiai - tai mokestis, vadinamas jizya (minimas Korane), kuriuo istoriškai apmokestinami vyrai nemusulmonai, gyvenantys musulmoniškose visuomenėse. Šis mokestis Egipte ir visoje Otomanų imperijoje buvo įvestas XIX a. viduryje.
Kalbėdamas apie savo viltis dėl Egipto ateities R. Asfouras sakė, jog norėtų matyti šalį, kurioje visi piliečiai gali balsuoti, ir kurioje būtų renkama „civilinė, o ne islamo vyriausybė“, nuoroda į religiją turėtų būti pašalinta iš tapatybės dokumentų, krikščionys galėtų nevaržomi, be prezidento leidimo statyti bažnyčias.
Komitetas, nagrinėjantis konstituciją, rekomenduoja esamo dokumento pataisas, o ne visiškai naują konstitucijos redakciją. Kai kurie Egipto žmogaus teisių gynėjai norėtų matyti ją visiškai pakeistą. „Jokios pataisos, net ir labai plačios, nebus pakankamos jai išgelbėti, nes visa konstitucijos filosofija ir dvasia yra iš esmės priešinga demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms“, - sakė Kairo žmogaus teisių studijų direktorius Bahy elddin Hassanas laikraščiui „Al Ahram“. - „Dabartinė konstitucija tik skatina despotizmą.“
Siūlymuose dėl naujos Egipto konstitucijos 15 šalies žmogaus teisių gynimo organizacijų tvirtina, kad šiame dokumente turėtų būti įtvirtina civilinė valstybės esmė, o valstybė visiems piliečiams turi užtikrinti lygybės ir nešališkumo principus, neatsižvelgiant į religiją, įsitikinimus, lytį ar rasę. Joje taip pat turi būti užtikrinta religijos ir tikėjimo laisvė visiems piliečiams jų nediskriminuojant, bei baudžiant  už religinio smurto kurstymą - taip teigia žmogaus teisių gynimo grupės, susijungusios į Nepriklausomų Egipto žmogaus teisių organizacijų forumą.

Parengė Dalia Janušaitienė pagal http://www.cnsnews.com