„Pasisakome prieš šią nuostatą, nes ji pažeidžia pagrindines žmogaus teises", - sakė Briuselyje įsikūrusios organizacijos - Ekumeninės Europos jaunimo tarybos - generalinė sekretorė Kristine Jansone. - „Nors negaliu kalbėti visų grupių - mūsų organizacijos narių - vardu, manau, kad tai yra bendras sutarimas, jog mes turime priešintis priemonei, kuri aiškiai pažeidžia laisvą religijos praktikavimą."
Naujoji Kodekso nuostata buvo priimta balandžio 28 dieną, ir joje numatoma 137,50 eurų bauda ir iki vienos savaitės įkalinimo bausmė moteriai, kuri būtų sulaikyta viešai dėvinti burką.
K. Jansone sakė, kad Taryba dėjo daug pastangų, skatindama „atvirą požiūrį į islamą" krikščionių bažnyčiose, ir nemano, kad šis draudimas turės įtakos ryšiams su musulmoniškomis organizacijomis.
Tačiau stačiatikių vyskupas pritarė šiam ribojimui ir sakė, kad krikščionių doktrinoje teigiama, kad „žmonės buvo sukurti su veidais", ir, kad galėtų būtų „visos asmenybės", jie turi galėti pažvelgti vienas kitam į veidą. „Mes, krikščionys stačiatikiai, gerbiame taisykles, galiojančias šalyje, kurioje gyvename", - sakė ekumeninio stačiatikių patriarcho atstovas Belgijoje vyskupas Athenagoras Peckstadtas. - „Daugelis iš tų, kurios dėvi burką, taip elgiasi todėl, kad privalo tai daryti. Ar tai savaime nėra žmogaus teisių pažeidimas?"
Draudimą diskriminuojančiu pavadino Tarptautinė imamo organizacija. Liepos 20 d. šios organizacijos paskelbtame pareiškime sakoma, kad „ [šis draudimas] ne tik keliantis įtampą, bet ir žeminantis musulmonių bendruomenę, gyvenančią šalyje bei užsienyje", bei įspėjama, kad „jis sukels dar daugiau įtampos tarp islamo ir Vakarų."
Tuo tarpu Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomas Hammarbergas apgailestavo, kad šis draudimas yra „islamofobijos požymis", o „antimusulmoniški prietarai ir toliau kenkia tolerancijai Europoje". Jis taip sakė, kad šis draudimas, greičiausiai, dar labiau „pažemins" musulmones moteris ir vers jas vengti viešų vietų, tokių kaip ligoninės ir valstybės įstaigos. - „Mes griežtai pasisakome prieš bet kokį režimą, nurodantį, kad moterys turi būti apsirengusios visą kūną dengiančiais apdarais. Tai - absoliučiai represinė priemonė, kuri negali būti priimtina", - liepos 20 d. rašė T. Hammarbergas interneto komentaruose. - „Tačiau ši problema negali būti sprendžiama baudžiant moteris".
Belgijos Romos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos atstovas spaudai Geertas Lesarge sakė, kad su jo bažnyčia nebuvo tartasi dėl burkų draudimo, ir bažnyčia neturi oficialios nuomonės dėl šios priemonės ir jos galimo poveikio tarpreliginiams santykiams.
Belgijos Briuselio tarpbažnytinio komiteto direktorius Philippe Chevalieris sakė manąs, kad viso veido slėpimas yra „nepriimtinas ir nerealistinis", bei taip pat teigė, kad draudimas turės įtakos tik nedidelei daliai iš 600000 Belgijos musulmonų.
Belgija yra antroji Europos valstybė, kurioje uždrausta viešai dėvėti burką. Pirmąja tokia šalimi tapo Prancūzija, kurioje šis draudimas įsigaliojo balandžio 11 d. Organizacija „Open Society Foundation" pranešė, kad jau nubaustos arba patrauktos baudžiamojon atsakomybėn mažiausiai 30 Prancūzijos musulmonių, o kitos skundėsi žodine ir fizine prievarta. Panašūs draudimai svarstomi Austrijoje, Danijoje ir Olandijoje bei Šveicarijoje - šios šalies piliečiai 2009 m. referendume balsavo už draudimą statyti minaretus.
„Krikščionių bažnyčios turi ginti musulmonų teises - tai yra savisaugos priemonė", - sakė K. Jansone, kuri mano, kad turi būti dedama daugiau pastangų, „sudarant musulmonams pakankamas galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime".
Parengė Dalia Janušaitienė pagal http://www.eni.ch
_64x64_9de.jpg)
