J. Lee Grady: svarbiausios 2010 m. tendencijos

2010 m. tapo sukrėtimų metais. Jie prasidėjo galingu 7 balų žemės drebėjimu Haityje, po to įvyko 8,8 balų žemės drebėjimas Čilėje, ugnikalnio išsiveržimas į Islandijoje, kurio metu į Europos dangų buvo išmesta tonos vulkaninių pelenų, o skrydžiai buvo atšaukti, rodos, nespėjus ištarti Eyjafjallajokull (islandų kalba tai reiškia „ugnikalnio išsiveržimas").

Tuo metu, kai drebėjo žemė, svyravo ir Europos Valstybių ekonomika. Potvyniai išvijo iš namų 13 milijonų Pakistano gyventojų, o amerikiečiai baiminosi, kad juos parblokš valstybės skola.

Praeinančiais metais įvyko daug neigiamų dalykų - gal tai paaiškina, kodėl vienas garsiausių šiais metais pasirodžiusių filmų „Pradžia" (angl. - Inception) pasakoja apie jaunuolį, kuris svajodamas pabėgo iš realybės. Pergyvenome BP naftos išsiliejimą, „WikiLeaks" skandalą, dviženkliais skaičiais matuojamą nedarbą, piktus debatus apie Obamą, nelegalių imigrantų srautą ir viso kūno skenerius. Buvo ir šviesių akimirkų: pavyzdžiui, spalio mėnesį Čilėje iš tamsios šachtos buvo išgelbėti 33 kalnakasiai, ir jiems buvo padovanoti marškinėliai su užrašu „GRACIAS, SENOR!" (Dėkojame Viešpačiui!).

Mąstydamas apie praeinančius 2010 m. supratau, kad svarbiausios tendencijos dažnai nebūna pačios akivaizdžiausios. Svarbiausia žiniasklaida daugiausia dėmesio skiria turtingiesiems, žymiesiems ir galingiesiems. Bet dvasinės šių dienų tendencijos susijusios su nežinomais ir nepažįstamais žmonėmis, apie kuriuos nerašo „New York Times". Toliau pateikiu, mano nuomone, svarbiausias 2010 m. tendencijas.

1. Žemės drebėjimas Haityje sukėlė tarptautinės paramos bangą. Daugiau negu 230 000 žmonių žuvo sausio 12 d. įvykusio žemės drebėjimo metu. Milijonas žmonių liko be pastogės. Bet tūkstančiai buvo išgelbėti, nes daugybė krikščionių vyko į nelaimės zoną, gabeno maistą, vaistus ir drabužius, padėjo atskurti našlaičių prieglaudas, klinikas, bažnyčias ir mokyklas. Čia dirbo daugybė pagalbos įstaigų ir bažnyčių, kurios drauge padėjo pakeisti vieną vargingiausių Vakarų pusrutulio valstybių. Gailestingumas vis dar gyvuoja ir klesti.

2. Daugėjo musulmonų, atsivertusių į krikščionybę. Vienos misijos atstovai 2010 m. paskelbė, kad per pastaruosius 10 metų į Jėzų atsigręžė daugiau musulmonų, negu per ankstesnius 15 šimtmečių. Tam lemiamos įtakos turėjo radijo, televizijos ir interneto pagalba skelbiama evangelija. Misijų darbuotojai musulmoniškose šalyse pasakoje, kad musulmonai dažnai priimti tikėjimą Kristumi išvydę dvasinius sapnus. Ypač stiprus pogrindinis krikščionių judėjimas yra Irane, kurioje jaunimas desperatiškai ieško dvasinių sprendimų socialinėms ir politinėms problemoms.

3. Islamo grėsmė sukėlė priešišką reakciją. Šveicarijoje buvo uždrausti minaretai, o Prancūzijoje ir Belgijoje moterims uždrausta dėvėti čadras. Planai pastatyti islamistinį centrą greta Ground Zero sukėlė nacionalinį pasipriešinimą Jungtinėse Valstijose. Nedidelės Gainesville bažnyčios pastorius Terry Jones paskelbė, kad jis rugsėjo 11 d. minėjimo proga jis degins Koraną. Tik po to, kai religiniai, civiliniais ir kariniai vadovai reagavo į tai su pasibjaurėjimu, T. Jones atsisakė deginti (o mes visi su palengvėjimu atsidusome ir meldėmės, kad musulmonai nenuspręstų, jog T. Jones kalbėjo visų krikščionių vardu).

4. Krikščionybė ir toliau stiprėjo Azijoje. 2010 m. Kinijos ekonomika ir toliau augo ir tapo antraja pagal dydį pasaulyje. Tuo metu dokumentinis charizmatų evangelisto Jeason Ma filmas parodė, kad Naujojo Testamento dvasiniai prabudimai įsisiūbavo visoje Azijoje. Filme 1040 pasakojama, kad nuo 1970 m. krikščionių skaičius Kinijoje išaugo nuo 1 milijono iki mažiausiai 70 milijonų. J. Ma tvirtino: „Tai, kas šiandien vyksta Azijoje, tai vienas didžiausių Dievo darbų žmonijos istorijoje".

5. Stiprėjo krikščionių persekiojimai. Europos Parlemento finansuotoje konferencijoje tyrėjai pabrėžė, kad krikščionys yra labiausiai pasaulyje persekiojama religinė grupė. Žmogaus teisių gynimo organizacijos atskleidė, kad persekiojimus patiria 200-230 mln.krikščionių, kuriems gresia mirtis, smurtas, įkalinimas ir kankinimai. Taip pat nustatyta, kad iš visų, persekiojamų dėl tikėjimo, 75 proc. yra krikščionys. Šiais metais sustiprėjo Irako krikščionių persekiojimas. Po tai, kai prezidentas B. Obama išvedė iš Irako JAV karines pajėgas, radikalieji islamistai uždarė bažnyčias. Organizacija „Open Doors" teigia, kad religiniai krikščionių persekiojimai šiandieniniame Irake šiandien primena 1941 m. vykusius Irako žydų persekiojimus.

6. Nepaisant ekonomikos nuosmukio toliau augo didžiosios Amerikos bažnyčios. Nors išliko didelis nedarbas, organizacijos „Leadersip Network" ataskaitoje atskleidžiama, kad 81 proc. didžiųjų šalies bažnyčių ir toliau auga ir įvykdo biudžetus. Tik 4 proc. didžiųjų bažnyčių 2010 m. sumažino tarnautojų atlyginimus. Be to, vis didesnėje dalyje bažnyčių svarbiausiu finansiniu prioritetu tapo pagalba stokojantiems žmonėms. „Nuosmukis padėjo mums susitelkti ties tuo, ką mes iš tiesų norime ir privalome daryti", - kalbėjo pastorius iš Ohajo Davidas Fletcheris, kuris buvo apklaustas šiame tyrime.

7. Jauni žmonės praranda tikėjimą. Nors nemaža dalis tikinčio jaunimo meldžiasi ir dalyvauja evangelistiniuose judėjimuose, tokiuose kaip Tarptautiniai maldos namai (International House of Prayer) arba Kristaus kryžiaus žygiai į universitetų miestelius (Campus Crusade for Christ), didelė dalis „tūkstantmečio žmonių" - jaunuolių, gimusių 1980-2000 m. neteikia tikėjimui reikšmės savo gyvenimuose. Naujoje knygoje „Tūkstantmečio vaikai: jungiamoji grandis su didžiausia Amerikos karta" teigiama, kad tik 13 proc. šios amžiaus grupės žmonių laiko reikšminga nors kokią dvasingumo formą. Svarbu to nepamiršti, brėžiant tarnavimo prioritetus bažnyčiose.

8. Didžiosios denominacijos ir toliau mažėjo. Presbyterionai, episkopalinės ir liuteronų bažnyčios ginčijosi dėl homoseksualių asmenų ordinavimo ir tokių asmenų santuokų, šios bažnyčios ir toliau tuštėjo. Amerikos liuteronai, nusivylę 2009 m. balsavimu (kuriuo metu teisė būti dvasininkais sutiekta homoseksualiems asmenims) atskilo nuo Evangelikų liuteronų bažnyčios ir sukūrė disidentinį tinklą.

9. Tęsėsi skandalai charizmatiniuose tarnavimuose. Vyskupas Eddie Longas turėjo gintis nuo kaltinimų seksualiai išnaudojęs keturis vyrus. Netoliese esančios bendruomenės pastorius Jimas Swilley paskelbė, kad yra homoseksualus, bet tęsė tarnavimą. Vasario mėnesį Benny Hinno žmona Suzanne kreipėsi dėl skyrybų. Visgi, šiame sąmyšyje charizmatų vadovai pradėjo trauktis nuo anksčiau skelbtos žinios, kuri daugiausia buvo sutelkta į pinigus, ir teikti daugiau reikšmės atskaitomybei ir sąžiningumui.

10. Augo evangeliškų bažnyčių steigimo judėjimas. Francisas Chanas, 4000 narių vienijančios bažnyčios pastorius bei populiarių knygų „Beprotiška meilė" (angl. - Crazy Love) ir „Pamirštas Dievas" (angl. - Forgotten God) nusileido nuo sakyklos ir įkūrė bažnyčią necivilizuotoje Azijos vietovėje. F. Chano sprendimas atspindėjo tylią, bet reikšmingą tendenciją - daugelis krikščionių vadovų dalyvauja bažnyčių steigimo darbe, stengdamiesi atgaivinti apaštališką dvasią. Šios tendencijos ypač ryškiose senosiose sekmininkiškose denominacijoje („Foursquare", Šventumo judėjime) bet tarp naujų bažnyčių.
Bet tegul šios tendencijos neatitraukia jūsų žvilgsnio nuo tikrovės. Dievas veikia tarp mūsų. Įsijunkite į Jo darbą!

J. Lee Grady yra žurnalo „Charizma" redaktorius - bendradarbis, neseniai išleidęs knygą „Šventoji Dvasia neparduodama" (angl. - The Holy Spirit Is Not for Sale).

Parengė Dalia Janušaitienė pagal http://www.charismamag.com/