Žydams tai vieta, kurioje jau stovėjo Dievo šventykla. Musulmonai kontroliuoja Šventyklos kalną, ir žydams draudžiama garbinti Dievą šioje vietoje. Bet tai nesustabdo kai kurių žydų, kurie rengia planus dar syki atstatyti šventyklą.
Kiekvieną dieną pasišventę žydai triskart kalba šią maldą: „Ar Tavo valia, kad šventykla būtų atstatyta mūsų laikais?" Šia malda meldžiamasi jau beveik 2000 metų. Tačiau šiandien Jeruzalėje ne tik meldžiamasi, bet ir veikiama.
Vos už kelių žingsnių nuo vakarų sienos, rabinai ir mūrininkai kuria statinį, kurį vadina „laukianti šventykla." Chaimas Richmamas, Šventyklos instituto Jeruzalėje direktorius, krikščioniškam naujienų portalui CBN News sakė: „Šventyklos institutas aktyviai tyrinėja šventykloje vykusius tarnavimus ir rengiasi juos atnaujinti, taip pat yra rengiami darbo brėžiniai statybai šventyklos, kuri atitiktų modernius standartus."
Menora, viena iš keleto daiktų, jau sukurtų naujai šventyklai. Ji padengta 43 kilogramais gryno aukso ir vertinama maždaug 2 milijonais JAV dolerių.
Žingsnis po žingsnio būsimajai šventyklai kuriami kunigų drabužiai, vario, sidabro ir aukso indai; tarnavimams šventykloje rengiasi nauja kunigų levitų karta. „Šiandien jau esame sukaupę pakankamai (žinių ir įrangos), kad galėtume atnaujinti tarnavimus ir statyti šventyklą," - tvirtino Ch. Richmamas. - „Žinoma, daugelis dalykų įvyks tokia tvarka, kokia turi įvykti."
Ch. Richmanas yra tik vienas iš tų, kurie pasirengę atstatyti šventyklą. Prieš 3000 metų karalius Saliamonas pastatė pirmąją žydų šventyklą, šiandien kitas Saliamonas kloja trečiosios šventyklos pamatus. Gershonas Solomonas vadovauja grupei, pasivadinusiai „Ištikimieji Šventyklos kalnui". „Nuo motinos įsčių turiu gyvenimo tikslą ir paskirtį - Izraelio atgimimą," - teigia G. Solomonas. Grupė atgabeno kertinius akmenis trečiajai šventyklai. Po šešetą tonų sveriantys akmenys pašventinti vandeniu iš biblinio Siloamo tvenkinio ir nušlifuoti deimantais. Jau kelerius metus Solomonas ir jo pasekėjai bando įkasti akmenis Šventyklos kalne, bet kasmet juos sustabdo Izraelio policija. „Gaila, kad Izraelio vadovų neryžtingumas neleidžia mums nugabenti kertinių akmenų į reikiamą vietą," - mano Solomonas. - „Paskutiniųjų laikų šventykla turėtų stovėti toje pačioje vietoje, kaip ir pirmoji bei antroji". Tačiau ši vieta užimta. Švenčiausioji žydų vieta yra trečioji šventa vieta musulmonams.
„Šventyklos klausimas yra skaudus," - aiškina Yousefas Natshehas, Senųjų Palestinos vertybių institucijos (angl. Palestnian Antiquities Authority) atstovas. - „Čia nėra faktų, o tik teorijos. Politinė situacija, tarpusavio nesupratimas, nepasitikėjimas faktus paverčia niekiniais."
Musulmonų teisė draudžia archeologinius kasinėjimus Šventyklos kalne, todėl dar vienas šventyklos tyrinėtojas Gabrielis Barkay kasinėja netoliese, buvusiame šventyklos sąvartyne. „Čia mes atrandame ištisą Šventyklos kalno istoriją," - sako jis. Gabrielis Barkay kartu su bendradarbiais kasinėja griuvėsiuose, kuriuos musulmonų valdžia buldozeriais sulygino su žeme. Tarp radinių galima paminėti strėlės antgalį iš nabyloniečių įsiveržimo laikų 586 pr. Kr. ir 2400 metų sulaukusią senovinę monetą, seniausią iš rastųjų Jeruzalėje. „Tai nuostabus mažytis sidabro gabalėlis, kuriame iškalta pelėda ir įrašas hebrajų kalba „Yehud" - aramėjiškas Judėjos pavadinimas," - pasakoja Barkay.
Čia, prie vakarų sienos, buvo iškasti įspūdingi šventyklos gyvenimą atskleidžiantys radiniai. Ant sienų vis dar galima pastebėti gaisrų, 70 m. po Kr. sunaikinusių šventyklą, pėdsakus. Kai kurie išvartyti akmenys tebeguli tose pat vietose, kur juos nuo Šventyklos kalno viršūnės numetė Romos kariuomenė. Ant vieno akmens išliko užrašas hebrajų kalba: „Į šlovinimo vietą."
Dar daug smalsumą žadinančių paslapčių slepia vakarų sienos dalis, kuri tebėra po žeme. Danas Bahatas skyrė 40 metų rausti tuneliams aplink Šventyklos kalną. Jis sako, kad daugelis šventyklos paslapčių dar neatskleistos. „Tikiu, kad už šių akmenų slypi plati arka, įėjimas į sandelį, kuriame saugomi šventyklos lobiai," - mano D. Bahatas. - „Jei ateityje turėsime galimybę kasinėti, manau ten pateksime." Bahato dėmesys sutelktas į šventyklos praeitį, ne į ateitį. - „Nėra galimybių pastatyti trečiąją šventyklą. Trečioji šventykla iškils, kai ateis Mesijas. Ir žydai, ir krikščionys Jo laukia, ir kai Jis ateis, matysime kas įvyks. Bet ne anksčiau."
Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.cbn.com
Jeruzalėje statoma „laukianti šventykla“
Šventyklos kalnas Jeruzalėje - viena švenčiausių žemės vietų, dėl jos labiausia ir kovojama.
