Spalio pradžioje Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios pastorius Mindaugas Palionis su žmona Daiva (šios žinutės autore) viešėjo Suomijoje, kur tarnavo keliose vietinėse bažnyčiose. Pažintį su šia miškuose paskendusia šalimi padėjo užmegzti suomis Haris Norrbackas (jo svetinguose namuose mes ir apsistojome). Šis garbaus amžiaus žmogus, anksčiau dėstęs miškininkystę, dabar profesionaliai gamina iškamšas, kurias parduoda už nemažą kainą, o surinktas lėšas aukoja akmeniškiams. Haris padėjo mums užmegzti ryšius su Narpės regione įsikūrusiu labdaros fondu „Hoppets Strjarna“ (Vilties žvaigždė) – dabar šis fondas yra vienas iš labdaros fondo „Prieglobstis“ partnerių. Suomių labdaros fondas padeda ne tik mums, lietuviams, bet ir Kenijai, Indijai, Latvijai, Argentinai, Haičiui. Taigi kelionės metu lankėmės ir fonde, kurio darbuotojas Tomas Landgardsas mus šiltai priėmė ir aprodė erdvias šios organizacijos patalpas. Stebėjomės, kaip tvarkingai suomiai rūšiuoja labdarą, sutvarko, sutaiso kiekvieną daiktelį. Po šio vizito važiavome tarnauti į Vasos regione įsikūrusią evangelikų baptistų bažnyčią. Pamaldų metu pastorius Mindaugas pamokslavo tema „Kad mano namai būtų pilni“, na o man teko giedoti giesmes.
Šiuo metu 5 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje yra 20 tūkstančių pabėgėlių. Džiugu buvo girdėti, kad šioje nelengvoje situacijoje nemažai bažnyčių atgijo, išlindo iš „savo kiauto“ ir ėmė rūpintis pabėgėliais. Taip pat Suomijoje krikščionybė apskritai nėra apmirusi ar pernelyg liberali – šioje šalyje gana stiprus pietistinis judėjimas.
Kitą dieną tarnavome Narpės regione esančioje sekmininkų bažnyčioje, kurioje sutikome du lietuvius. Vienas iš jų vertėjavo pastoriui Mindaugui.
Pamaldų metu abi bažnyčios akmeniškiams rinko aukas. Džiaugėmės, kad broliai, seserys iš Suomijos buvo sujaudinti mūsų tarnystės ir kvietė vėl apsilankyti Suomijoje. Buvome maloniai nustebinti, kad pranešimas apie mūsų atvykimą buvo išspausdintas net vietiniame laikraštyje.
Namo grįžome laimingi, praturtinti dvasioje ir sieloje. Argi galėjome tikėtis, kad gyvendami mažame miestelyje būsime kviečiami į Vakarų Europos šalis tarnauti Viešpaties vynuogyne, o Dievo darbas mūsų krašte taps įdomus vakariečiams, kurie mus palaikys, rems, norės draugauti.
Viešpaties laukuose nėra provincijos. Dievas didesnis už mūsų mintis, svajones, darbus. Tekyla Jam šlovė.
_64x64_9de.jpg)
