2016 m. sausio 25–27 d. Marakešo mieste (Maroke) įvyko tarptautinė konferencija „Religinės mažumos musulmoniškose šalyse: teisinė bazė ir kvietimas veikti“, kurios globėjas buvo Maroko karalius Muchamadas VI. Renginio oragnizatoriai – Maroko karalystės vakufų ir islamo reikalų ministerija ir forumas „Remti taiką musulmonų bendruomenėse“.
Į forumą susirinko apie 300 islamo lyderių ir mokslininkų iš maždaug šimto pasaulio šalių, taip pat tarptautinių ir tarpreliginių organizacijų vadovybių atstovai. Nemusulmonų religinių bendruomenių (daugiausia musulmoniškose šalyse gyvenančių religinių mažumų) atstovai buvo forumo svečiai. Tarp konferencijos svečių galima paminėti Bagdado armėnų apaštališkosios bažnyčios arkivyskupą Avaką Asadurianą, katalikų ir protestantų bendruomenių atstovus, Amerikos žydų komiteto atstovą rabiną Devidą Rozeną. Dalyviai aptarė galimybes naudotis teisiniais musulmonų požiūrio į kitų religijų tikinčiuosius principais, užrašytais Medinų konstitucijoje – istoriniame VI a. dokumente, reglamentuojančiame islamiškos bendrijos santykius su nemusulmonais.
Konferencijos atidarymo metu buvo perskaitytas Maroko karaliaus Muchamado VI laiškas, kuriame atkreiptas dėmesys į musulmonių santykių su krikščionimis ir judėjais principus, užrašytus Korane.
Vėliau pasisakęs forumo „Remti taiką musulmonų bendruomenėse“ pirmininkas šeichas Abdala Bin Bajja (JAE) išanalizavo islamo mokymą apie santykius su nemusulmonais ir Medinų konstituciją. Savo kalboje jis pabrėžė, kad Artimuosiuose Rytuose krikščionybė turi labai gilias šaknis ir yra viena seniausių religijų. Taip pat buvo perskaitytas Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Pan Gi Muno laiškas, kuriame jis pareiškė, kad nemažam skaičiui religinių bendruomenių Artimuosiuose Rytuose gresia sunaikinimas, be to būtina vystyti tarpreliginį dialogą.
Civilizacijų aljanso atstovo Nasiro Abdulazizo An-Nasero pareiškime, kurį perskaitė Pasaulinės religijų už taiką konferencijos generalinis sekretorius Viljamas Vendlis, dėmesys skirtas valstybių ir tarptautinių organizacijų atsakomybei už religinių mažumų likimą.
Antrąją forumo dieną buvo išklausyti religinių mažumų islamo šalyse atstovų – krikščionių, jezidų, šabakų ir kitų – pranešimai.
Konferencija baigėsi sausio 27 dieną forumo islamo dalyvių priimta deklaracija, kurioje teigiama, kad požiūrio į religines mažumas pagrindas – visų piliečių teisių lygybės principas nepriklausomai nuo jų išpažįstamo tikėjimo. Dokumente konstatuojama, kad šiandien daugelyje musulmoniškų šalių labai susilpnėjo teisėtos valdžios įtaka, į areną išeina nusikalstamos grupuotės, naudodamos ekstremistinius lozungus. Konferencijos dalyviai viso pasaulio islamo lyderius ir mokslininkus ragino sukurti teisės normas, skirtas užtikrinti taikiems santykiams su religinėmis mažumomis, politikus – stiprinti tarpreliginius santykius valstybėse, visuomeninius institutus, kultūros ir meno veikėjus – plačiai populiarinti gerus įvairių religijų tikinčiųjų tarpusavio santykius. Deklaracijos pabaigoje raginama religiniams veikėjams kovoti su ekstremizmo įtaka ir bandymais jį pateisinti religiniais lozungais, remtis istoriniais gražios skirtingų tikėjimų žmonių kaimynystės pavyzdžiais.
_64x64_9de.jpg)
