Nelsonas Mandela, kuris ketvirtadienį ramiai mirė savo namuose būdamas 95 metų, nuėjo „ilgą kelią į laisvę“ nuo apartheido kalinio, 27-erius metus išbuvusio kalėjime, iki pirmojo juodaodžio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento ir Nobelio taikos premijos laureato.Vieno mylimiausių pasaulio politikos veikėjų, kuris pastaruoju metu nebesirodė viešumoje, sveikata ėmė sparčiai šlyti, kai birželio mėnesį jis buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių problemos, kuri jį vargino daug metų. Viso pasaulio akys nukrypo į N.Mandelą 1990 metų vasario 11-ąją, kai jis išėjo į laisvę, nepalūžęs po beveik tris dešimtmečius trukusio kalinimo dėl priešinimosi baltaodžių mažumos režimui. Toji akimirka tapo vienu įsimintiniausių ano laikotarpio simbolių. Dar po ketverių metų buvęs kalinys tapo šalies prezidentu ir nukreipė savo šalį nacionalinio susitaikymo keliu, kad būtų atkurtas juodaodžių daugumos orumas. Jis taip pat siekė įtikinti baltaodžius, jog jiems nereikia bijoti naujų pokyčių. „Žengiame į susitarimą, jog kursime visuomenę, kurioje visi pietų afrikiečiai, tiek juodaodžiai, tiek baltaodžiai, galės išdidžiai eiti be baimės savo širdyse, užtikrinant jų neatsiejamą teisę į žmogiškąjį orumą - vaivorykštės tautą, taikoje su savimi ir pasauliu,“ - paskelbė N. Madela tapęs prezidentu 1994-aisiais. Nobelio institutas 1993 metais pagerbė N. Mandelą ir kadenciją baigiantį baltaodį PAR prezidentą Frederiką de Klerką, skirdamas jiems savo taikos premiją.
„Jis pasiekė daugiau, nei vienas žmogus gali pasiekti per visą gyvenimą. Jis buvo vienas iš įtakingiausių žmonių pasaulyje. N. Mandela priklauso ne mums, o amžinybei,“ - sakė JAV prezidentas B.Obama.
Arkivyskupas Desmondas Tutu apibūdino N.Mandelą kaip „tolerancijos pranašą“.
Krikščionių rašytojas Philipas Yancey savo knygoje „Malonės dienoraštis“ rašo apie tai, kad Mandela parodė pasauliui, kaip veikia malonė: „Nelsonas Mandela po 27 nelaisvės metų buvo išrinktas PAR prezidentu. Inauguracijos metu jis paprašė ant pakylos užlipti buvusį kameros, kurioje jis kalėjo, prižiūrėtoją“.
Ph. Yancey pabrėžia, kad N. Mandela stengėsi nesilaikyti atlygio principo, kuris toks įprastas šalyse, kuriose viena etninė grupė atima valdžią iš kitos. Jo sukurta oficiali valstybinė grupė „Tiesos ir susitaikymo komisija“ išaiškindavo nusikaltimus ir nebausdavo tų, kurie visiškai pripažindavo savo kaltę. N. Mandela laikėsi nuomonės, kad šaliai labiau nei teisingumo reikia išgydymo.
Parengė Daiva Širkaitė pagal www.christiantoday.com
Philipas Yancey: "Mandela parodė pasauliui, kaip veikia malonė"






_64x64_9de.jpg)





