Prezidentas B. Obama nedalyvavo Nacionalinėje maldos dienoje

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama, įstatymo nustatyta tvarka išleisdamas deklaraciją, paskelbė ketvirtadienį, gegužės 7 d., Nacionaline maldos diena, tačiau nedalyvavo viešoje maldoje.

Tokia prezidento pozicija nuvylė ir konservatyviuosius krikščionis, ir ateistus, jau kuris laikas siekiančius panaikinti maldos dienos tradiciją.

Pirmąja Nacionaline maldos diena laikomas 1775 metais gimstančios valstybės Kongreso raginimas visai tautai nusižeminti ir melstis. Praėjus beveik šimtui metų, Pilietinio karo įkarštyje prezidentas A. Linkolnas ir Kongresas vėl ragino amerikiečius melstis už nacijos likimą. JAV Kongresas įstatymu įsteigė Nacionalinę maldos dieną 1952 metais, o 1988 metais Kongresas nustatė, kad kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį ketvirtadienį JAV prezidentas skelbia deklaraciją, kurioje amerikiečiai kviečiami maldai.

Prezidento deklaracijoje skelbiama, kad maldos diena be kita ko skirta „prisiminti tiems, kurie buvo iki mūsų, ir padėkoti jiems už pasiaukojimą ir drąsą; (...) pagerbti JAV ginkluotųjų pajėgų vyrų ir moterų pasišventimą ir aukas." Deklaracijoje taip pat didžiuojamasi, kad JAV skirtingų tikėjimų žmonės gali garbinti Dievą pagal savo įsitikinimus, ar jo negarbinti, ir raginama atsiminti, kad „vienas įsakymas jungia visas religijas - Auksinė taisyklė, kuri ragina mylėti vieniems kitus ir su pagarba žvelgti į visus, su kuriais dalinamės savo trumpą gyvenimo žemėje laiką." Visą Nacionalinės maldos dienos deklaracijos tekstą galima perskaityti oficialioje Nacionalinės maldos dienos interneto svetainėje http://www.ndptf.org/.

„Esame nusivylę vangiu Obamos administracijos dalyvavimu," - kalbėjo Shirley Dobson, Nacionalinės maldos dienos operatyvios darbo grupės vadovė, kuri skatina maldos renginius visoje šalyje. Operatyvioji darbo grupė nustatė, kad praėjusiais metais maždaug Nacionalinės maldos dienos renginiuose dalyvavo apie du milijonus amerikiečių.

Sh. Dobson - krikščioniškos organizacijos „Dėmesio centre - šeima" įkūrėjo Jameso Dobsono žmona - viešame pranešime taip pat tvirtino: „Mes tikimės, kad Amerikos prezidentas geriau suvoks maldos reikšmę šiuo šalies istorijos tarpsniu."

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas neigia, kad prezidentas B. Obama nevertina maldos. „Manau, kad prezidentas suvokia maldos reikšmę savo ir savo šeimos gyvenime," - kalbėjo R. Gibbsas žurnalistams. - „Taip pat noriu pažymėti, kad administracija ir anksčiau apsiribodavo tik deklaracija. Tik prezidentas Džordžas Bušas, ne tik pasirašydavo deklaraciją, bet ir dalyvaudavo viešuose maldos renginiuose kartu su žymiais religiniais veikėjais."

"Prezidentas palaikys Nacionalinės maldos dieną. Taip pat pareiškiu, kad jis melsis asmeniškai, kaip tai daro kasdien," - atskleidė Obamos planus R. Gibbsas. Tačiau ateistai tvirtina, kad netgi prezidento kasmet pasirašoma deklaracija, skelbianti Nacionalinę maldos dieną, pernelyg skatina religiją, ir iškėlė šią problemą federaliniame Viskonsino valstijos teisme. Obamos administracija kreipėsi į teisėją su prašymu nutraukti bylą, kurią teismas iškėlė Laisvės nuo religijos fondo prašymu. Anot Fondo, tokia maldos diena pažeidžia bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principą.
Administracijos pastangas nutraukti bylą taip pat palaikė 31 Kongreso narys (daugiausia respublikonai) ir žymi krikščionių teisininkų grupė. Viena iš Laisvės nuo religijos fondo direktorių Annie Laurie Graylor žiniasklaidai kalbėjo, kad ji buvo „šokiruota" tuo, kaip administracija gina maldos dieną teisme.

Medisone įsikūrusi organizacija, kuri jungia apie 12000 ateistų ir agnostikų, kreipėsi į teismą, baigiantis antrajai prezidento Dž. Bušo kadencijai. Organizacija pateikė teisėjui prašymą paskelbti įstatymą antikonstituciniu ir įsakyti prezidentui ir vyriausybės atstovams daugiau nebeskelbti Nacionalinės maldos dienos deklaracijos.

Obamos administracija kovo mėnesį viešai kreipėsi į teisėją Barbarą Crabb prašydama nutraukti bylą. Prašymas motyvuotas tuo, kad Laisvės nuo religijos fondas neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą, o maldos dienos tradicija siekia 1775 metus. Be to, administracija tvirtino, kad daugelis prezidentų buvo tvirtai tikintys.

Administracija pabrėžė, kad maldos dienos deklaracija neremia religijos, ir pastebėjo, jog prezidentams  nustojus skelbti maldos dieną būtų „be pagrindo" apribojamas su bendravimas su amerikiečiais.

Parengė Dalia Janušaitienė http://www.worthynews.com/; http://www.ndptf.org/