Šventasis Raštas gali būti užrašytas 700 metų anksčiau, negu buvo manoma

Haifos universiteto profesorius, hebrajų kalbos ir Šventojo Rašto specialistas Geršonas Galilis iššifravo užrašą ant molinės lentelės, rastos prieš pusantrų metų nedidelio miestelio Kiafos, esančio a-Ėlos lygumoje, iškasenose.

Iki šiol mokslininkai ginčijosi, kokia kalba užrašytas užrašas ant šios lentelės, išlikusios maždaug iš karaliaus Dovydo valdymo laikų. Nors užrašas darytas senaisiais kanaaniečių rašmenimis, kuriais naudojosi daugelis Artimųjų Rytų tautų, profesorius Galilis įrodė, kad užrašas parašytas senovės hebrajų kalba. Taigi, užrašas, rastas tarp Kiafos iškasenų, laikomas seniausiu tekstu hebrajų kalba, senesniu negu Kumrano ritiniai. Turint omenyje tai, kad Kiafa buvo įsikūrusi Izraelio karalystės pakraštyje, galima manyti, kad šalies centre raštija buvo labiau išvystyta.Tai liudija, kad pirmosios Šventojo Rašto knygos buvo užrašytos hebrajų kalba kalba 700 metų anksčiau, negu buvo manoma.

Užrašas ant lentelės, padarytas teptuku ir dažais, liudija, kad tais laikais žydus jaudino panašios problemos kaip ir dabar. Teksto autorius ragina valdžią rūpintis našlėmis, našlaičiais ir nežydais, priėmusiais judaizmą, ginti juos ir neskriausti vargšų.

Parengė Daiva Širkaitė pagal www.cnl.tv