Tadžikistane asmenims, jaunesniems negu 18 metų, uždrausta dalyvauti religinėje veikloje

Liepos 21 d. Tadžikistano parlamentas priėmė du teisės aktus, susijusius su vaikų ir tėvų teisėmis.

Įstatymu dėl tėvų atsakomybės daugumai vaikų, jaunesnių negu 18 metų, praktiškai uždraudžiama dalyvauti religinėje veikloje. Baudžiamojo kodekso papildyme numatytos bausmės neapibrėžto „ekstremistinio religinio mokymo" organizatoriams. Abi šios pataisos buvo priimtos praėjus dviems savaitėms po Religijos įstatymo papildymo, kuriame įteisinti griežti religinio švietimo Tadžikistane ir užsienyje ribojimai. Abu šie įstatymai  (Įstatymas dėl tėvų atsakomybės ir Baudžiamojo kodekso pataisos) vienbalsiai buvo priimti Aukštųjų parlamento rūmų ir pateikti pasirašyti prezidentui Emomali Rahmonui.

Įstatyme dėl tėvų atsakomybės numatyta daug įvairių ribojimų, susijusių su vaikų ir paauglių švietimų bet elgesiu. Šie ribojimai apima papuošalų bet tatuiruočių draudimą bei nustatomos taisyklės, pagal kurias tėvai gali rinkti vaikams vardus. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia dalis, kuria daugumai vaikų ir jų tėvų uždraudžiama įgyvendinti teisę į religijos ir tikėjimo laisvę. 8 šio įstatymo straipsnyje rašoma: „Tėvai privalo (...) neleisti vaikams ir paaugliams dalyvauti religinių organizacijų veikloje išskyrus tas, kurios yra oficialiai įtrauktos į religinį švietimą." Ši nuostata buvo keletą kartų pakeista, ankstesnėse įstatymo projekto redakcijose vaikams buvo suteikta teisė dalyvauti laidotuvėse, tačiau galutinėje redakcijoje ji buvo pašalinta. Be to daugelis pastebi, kad gauti valstybės sutikimą bet kokiai religinio švietimo formai bus nepaprastai sunku. Įstatymo projektą pasiūlė prezidentas E. Rahmonas šių metų balandžio mėnesį.

Šio įstatymo 9 straipsnyje draudžiama raginti vaikus mokytis neteisėtose mokyklose ir švietimo įstaigose bei pas atskirus asmenis, ir taip pat reikalaujama, kad tėvai neleistų paaugusių vaikų mokytis užsienyje be atitinkamų valstybės institucijų leidimo.

Kiek anksčiau priimtą Religijos įstatymo pakeitimą, kuriuo draudžiama religinio švietimo paslaugomis naudotis užsienyje, pasiūlė vyriausybė. Dabar religinio švietimo paslaugomis užsienio šalyse (įskaitant studijas aukštosiose religinio švietimo institucijose) galima naudotis tiktai gavus religinį švietimą Tadžikistano respublikoje ir tiktai raštu sutikus įgaliotosioms valstybinėms religijos reikalų įstaigoms. Pakeitimas buvo priimtas viešai neįspėjus.

Valdžios įstaigos jau anksčiau apribojo vaikų ir jaunuolių religinį švietimą Tadžikistane ir užsienyje. 2010 m. rugpjūtį prezidentas E. Rahmonas kreipėsi į tėvus, kurių vaikai mokėsi užsienio islamo kolegijose, ragindamasis nutraukti vaikų mokymąsi, nes kitaip jie „taps ekstremistais ir teroristais".

Priimtuose Baudžiamojo kodekso pakeitimuose dabar numatomos nuobaudos „nepatvirtintų susirinkimų, mitingų, demonstracijų, piketų ir gatvės procesijų dalyviams". Didžiausia bausmė - dveji metai įkalinimo. Šis straipsnis taip pat gali būti taikomas „neteisėtiems" religiniams susirinkimams. Taip pat numatomos bausmės už neteisėtą „ekstremistinių doktrinų" mokymą, neapbrėžiant, ką tai reiškia.

Žmogaus teisių kontrolieriaus įstaigos atstovas spaudai Zarifas Alizoda gynė naująjį įstatymą teigdamas, kad teisės ribojamos asmenims tik jaunesniems negu 18 metų - vėliau jie gali naudotis visomis teisėmis. Jis teigė nemanąs, kad šiuo įstatymu ribojamos žmogaus teisės, priešingai, juo siekiama padėti tėvams, kuria skundžiasi, jog jų vaikai „įtraukiami į ekstremistines religines grupuotes". Tačiau šiomis įstatymų pataisomis neabejotinai pažeidžiamos Vaiko teisių konvencijos nuostatos (prie kurios Tadžikistanas prisijungė  1993 m. spalio 26 d.). Minėtoje Konvencijoje valstybė įsipareigoja gerbti vaiko minties, sąžinės ir religijos laisvę.

Protestantų bendruomenės atstovas, panorėjęs likti nežinomu, tvirtino, jog visos protestantiškos bažnyčios yra sunerimusios dėl draudimo vaikams dalyvauti pamaldose. Taip pat daugelis bažnyčių yra pateikusios prašymus dėl leidimų sekmadieninėms mokykloms, tačiau valstybės komitetas nesuteikia leidimų nemusulmoniškoms organizacijoms: „Jie nesako nei „Taip", nei „Ne".

Kol kas neaišku, kaip šios teisės aktų pataisos bus interpretuojamos ir taikomos praktikoje.

Parengė Dalia Janušaitienė pagal  http://www.forum18.org