Tūkstančiai krikščionių ortodoksų dalyvavo šventosios ugnies įžiebimo rituale Jeruzalėje

Tūkstančiai krikščionių ortodoksų, rankose nešdami žvakides, kurios simbolizuoja 33 Kristaus žemiškojo gyvenimo metus, šeštadienį, balandžio 18 d., pripildė  Šventojo kapo bažnyčią Jeruzalėje.

Tradicija teigia, kad Jėzus buvo nukryžiuotas ir palaidotas Jeruzalės senamiesčio pakraštyje - toje vietoje dabar stovi Šventojo kapo bažnyčia.

Šventosios ugnies ritualu, kuris atliekamas likus vienai dienai iki ortodoksų Velykų, patvirtinamas krikščionių ortodoksų tikėjimas, kad šventoji  ugnis vis įsižiebia ant Jėzaus kapo, primindama Jo pažadą niekada nepalikti savo sekėjų. 

Apie dešimt tūkstančių tikinčiųjų dalyvavo popietę vykusioje ceremonijoje, kai kurie atvyko dar prieš aušrą, norėdami būti tikri, kad pateks į  bažnyčios vidų.  Tikintieji, kurie atvyko per vėlai, susibūrė bažnyčios kieme, kai kurie mušė būgnus.

Bažnyčios viduje prieblandoje, tikintieji, rankose suspaudę žvakides su neuždegtomis žvakėmis, laukė, kol graikų ortodoksų patriarchas Šventojoje Žemėje, Theofilos III, kartu su grupe graikų, armėnų ir kitų krikščionių ortodoksų bažnyčių dvasininkų nusileis į vietą, kurią tradicija pripažįsta Jėzaus kapu.

Ugniai įsižiebus, Theofilos atnešė ją iš kapo vietos  į pagrindinę bažnyčios salę, tikintiesiems, kurie su džiaugsmo ašaromis įžiebė savo žvakes ir žvakides. Per kelias sekundes bažnyčia prisipildė šviesos ir dūmų.  Daugelis piligrimų laikė žvakes prieš akis, džiaugdamiesi šventos ugnies šiluma.

Tarp susirinkusiųjų daugiausia buvo ukrainiečių, rusų ir graikų ortodoksų. „Jaučiu šviesą savo sieloje," - dalinosi Georgios Papageorgiou, graikų vienuolis. Tomo Vomastiko, amerikiečio turisto iš Milwaukee vietovės,  nuomone, ši ceremonija įkvepianti.  „Nuostabu būti šventosios ugnies įžiebimo procesijoje, tai gal būt svarbiausias metų įvykis," - kalbėjo T. Vomastikas.

Šventoji ugnis bus pernešta į Betliejaus Užgimimo bažnyčią Vakarų krante (tradiciškai tikima, kad šioje vietoje Jėzus gimė), ir specialiais lėktuvais nuskraidinta į Atėnus bei kitus užsienio miestus. 

Šis ritualas atliekamas daugiau kaip 1200 metų.  Ugnies įsižiebimo procesas laikomas paslaptyje.  Pirmą sykį dokumentuose ugnies įsižiebimas paminėtas 1106 metais.  Graikų ortodoksų patriarchas vienas žengia į kapo navą. Jį lydintys armėnų, koptų patriarchai ir kiti dvasininkai lieka prieškambaryje. Prieš žengdamas į kapo navą patriarchas apieškomas Izraelio valdžios atstovų, kad visi įsitikintų, jog jis neturi priemonių ugniai įžiebti. Ši tradicija siekia turkų valdymo laikus - turkų kareiviai, netikėdami stebuklingu ugnies įsižiebimu, apieškodavo patriarchą. Tikintieji tuo metu gieda „Viešpatie, suteik malonę" ( gr. Kyrie eleison) tol, kol (kaip tikima) šventoji ugnis nužengia ant 33 baltų žvakių patriarcho žvakidėje. Piligrimai tvirtina, kad šventoji ugnis 33 minutes po įsižiebimo nenudegina plaukų, odos ir pan. Nors šiuos teiginius patvirtina vaizdo įrašai, dėl jų tikrumo abejojama. 

Ugnies įžiebimo ritualas, suburiantis tūkstančius krikščionių ortodoksų, beveik nežinomas vakaruose. Katalikų bažnyčia 1238 m. paskelbė jį melagingu. Juo taip abejoja ir kitų krikščioniškų denominacijų bei bendruomenių atstovai. 

Parengė Dalia Janušaitienė pagal  „The Associated Press" informaciją, paskelbtą  www.haaretz.com