Š. m. kovo 8 d. Vilniaus evangelinėje bažnyčioje vyko seminaras „Roma – mieli namai?“.

Brandus tikintysis mato ir aiškiai supranta, kad Dievo Dvasia ir Šventasis Raštas yra viena. Dvasia įkvėpė Rašto autorius, o Raštas liudija apie Dvasios dalyvavimą tikinčiųjų gyvenime.

Užjaučiame Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos pastorių tarybos pirmininką ir Elektrėnų evangelinės bažnyčios pastorių Gintautą Gruzdį netekus mamos. Viešpaties ramybė ir paguoda tebūna su juo ir artimaisiais.

Kristaus gimimą paskelbė ne karališkieji rūmų šaukliai, o Dievo pasiuntinys. Piemenys nuėjo į miestelį, rado Mariją, Juozapą bei gimusį Kūdikį ir visiems ten buvusiems paliudijo, kas jiems buvo pranešta.

„Tik niekada man nemeluok“ – tokį reikalavimą išgirstame žmonėms aiškinantis tarpusavio santykius. Jie pabrėžia, kad tai itin svarbu: „Kad ir kas nutiko, vis tiek sakyk tiesą. Geriau karti tiesa nei saldus melas.“

Evangelijos pagal Luką 15 skyriuje užrašyta Jėzaus papasakota istorija yra viena labiausiai žinomų Šventajame Rašte. Ji dažnai vaizduojama pasaulio tapyboje, literatūroje, kinematografijoje. Šis pasakojimas dažniausiai vadinamas istorija apie sūnų palaidūną, kuris grįžta į tėvo namus.

Kristaus Evangelija skelbia, kad ateis diena, kai išsipildys visi Dievo pažadai, skirti Jo išrinktiems žmonėms – Jo tautai ir Jo vaikams.

Nuoširdžiai užjaučiame Vilniaus evangelinės bažnyčios diakones Eleną Kaminskienę ir Romą Malinauskaitę netekus tėčio. Viešpats tepaguodžia jas ir visus artimuosius.

Šventajame Rašte apie šventes rašoma tikrai nemažai. Nuostabu tai, kad pats Dievas savo Žodyje ne tik leido, bet netgi nurodė savo žmonėms įvairiomis progomis susirinkti draugėn, švęsti ir linksmintis.

Iš patirties žinome, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų skirtingų moralinių įsitikinimų, mato save gėrio pusėje. Nesu sutikęs kovotojų už blogį.