Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.

Prekybos centrai, centrinės miestų gatvės pasipuošė girliandomis, lemputėmis, kitais artėjančių švenčių atributais. O krikščioniškasis pasaulis gyvena laukimu...

Šiandien prasideda Adventas (lot. adventus reiškia „atėjimas“) – keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas. Šios dienos, neabejotinai, gali būti ir yra vienos gražiausių metuose.

Į ką šiandien žiūri bažnyčia? Pabandykime įsižiūrėti į Tą Asmenį, per kurį aš ir visi, kurie tikime, turime nuodėmių atleidimą bei amžinąjį gyvenimą.

Šventajame Rašte aprašyta daug istorijų, nutikusių Dievo žmonėms. Vienų patirtis teigiama, kitų – neigiama.

Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė savo mokinius: „Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?“ Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.

Visos bendrijos „Tikėjimo žodis“ vardu nuoširdžiai užjaučiame Šiaulių Laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorių Valdą Vaitkevičių ir dukras Aistę, Gretą ir Justę, netekus mylimos žmonos ir mamos Jūratės Vaitkevičienės.

Šventajame Rašte gausu palyginimų apie Dievo karalystę. Nors nė vienas iš jų iki galo neatskleidžia Dievo ir visų Jo karalystės paslapčių, palyginimai mums, Dievo žodžio skaitytojams ir klausytojams, yra labai naudingi.

Lapkričio mėnesį raginčiau melstis dėl gilesnio, aiškesnio matymo, supratimo, kiek daug mums yra atleista.

Iš kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių ekranų į skaitytojų širdis pagaliau beldžiasi taip ilgai laukta atsinaujinusi Tikėjimo žodžio bendrijos interneto svetainė evangelija.lt.