Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję, - Petras ir Jokūbas, Jonas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis.

Kalbant atvirai, tai dar prieš metus šiek tiek bodėjausi krikščioniškais pamokymais apie bendravimą. Atrodė, kad per porą dešimtmečių tikrai šią temą išsėmėme, be to, juk bendravimas - gan subjektyvus ir individualus dalykas.Visi mes bendraujame, vieniems sekasi lengviau, kitiems sunkiau.

Kartą manęs paklausė, ką manau apie Dievo žodžio išpažinimą. Ar bibliška, ar veiksminga tam tikrose gyvenimo aplinkybėse balsu skaityti, cituoti, apmąstyti atitinkamą Šventojo Rašto ištrauką, išreiškiančią Dievo valią, Jo pažadą tikinčiajam?

Evangelijoje pagal Joną skaitome: Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16).

Artėjančios Velykos kreipia mūsų širdis link asmeninio Dievo pažinimo, kuris yra vienas didžiausių poreikių šiandieninėje Bažnyčioje.

Pasakykite, ar yra koks pagrindas (pastoviam) krikščionio liūdesiui? Jis juk yra Dievo vaikas ir tarnas, kuris priėmė Viešpaties atleidimą, Jo apvalančią jėgą, kuris išgirdo bei patikėjo Jo gyvenimą atstatančiu Žodžiu, yra apdovanotas Jo malonėmis (juk Jo malonė atsinaujina kas rytą!).

Tai pasakęs, Jėzus visų priešakyje nukreipė žingsnius į Jeruzalę. Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, prie vadinamojo Alyvų kalno, Jis pasiuntė du mokinius...

Šįkart pasvarstysiu pagundymų krikščionio gyvenime tema.Kalbėdamas apie žmogaus kasdienybę, Jėzus teigia: “Kiekvienai dienai užtenka savo vargo” (Mt 6, 34). Dienos vargai gali būti įvairūs: rūpesčiai, nemalonumai, nesėkmės ir pagundymai.

Mes visada dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, nuolat minėdami jūsų tikėjimo darbus, meilės triūsą bei vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje, žinodami, Dievo numylėtieji broliai, jūsų išrinkimą (1 Tes 1, 2-3).

Izraelio vyrai tą dieną buvo pavargę, nes Saulius prisaikdino žmones, sakydamas: „Prakeiktas tebūna tas vyras, kuris valgytų iki vakaro, kol aš atkeršysiu savo priešams.“ Todėl niekas nelietė maisto.