Metai po ištvermingų lenktynių baigia savo bėgimą. Finišo tiesioji jau ranka pasiekiama, nebeliko nė dvyliktosios dalies du tūkstančiai tryliktųjų metų distancijos.

Man gera Tavo namuose
Ieškoti Tavo veido.
Šventumas Tu, ir teisumas Tu
Gyriaus giesmę giedu Tau.

Jau spėjome priprasti prie gruodį aplankančios nuotaikingos, žaismingos, spalvingos kalėdinės euforijos, kuri mažą ir didelį tarsi užburia ir nevalingai įkinko į daug tuštybės velkančias Kalėdų Senio roges.

Šio laiko visuomenėje žodis „auka" nepopuliarus, nes žmonės daugiau susirūpinę kaip gauti, o ne aukoti. Tačiau Biblijoje šis žodis sutinkamas dažnai.

Paskutinį šių metų mėnesį tęsiame vieningą mūsų bendrijos bažnyčių maldos grandinę.

Gyvenimas vieniems yra malonus ir prasmingas, teikiantis džiaugsmo ir be galo brangus, kitiems jis sunkus ir beprasmis, pilnas sielvarto ir kančios - tikra ašarų pakalnė, o kai kuriems galbūt net neįmenama mįslė.

Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba. Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę! Jis neleis suklupti tavajai kojai, Jis - budrus tavo sargas. Izraelio sargas nei miega, nei snaudžia.

Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui - Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui - Abilenės tetrarchu, prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, buvo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje.

Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gerų perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį (Mt 13, 45-46).

Apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas yra niekas, tik Dievo įsakymų laikymasis yra viskas (1 Kor 7, 19).
Žodis „įsakymas" šiandieninėje demokratinėje, humaniškoje visuomenėje pamažu išstumiamas. Retai kur išgirsi įsakmų toną.