Šiais metais bendrija „Tikėjimo žodis“ mini jubiliejų. Ta proga norėtųsi prisiminti bažnyčios pagrindinius tikslus ir siekius. Mūsų bendrija puoselėja tris pagrindines dvasingumo kryptis: kontempliatyviąją, kognityviąją ir karitatyvinę.

Erš­kė­čių vie­to­je augs ki­pa­ri­sai ir us­nių vie­to­je - mir­tos. Tai bus at­mi­ni­mas, am­ži­nas žen­klas Vieš­pa­ties gar­bei (Iz 55, 13). Per Sek­mi­nių šven­tę dau­ge­lis pa­sau­lio krikš­čio­nių pri­si­mena die­viš­ką­ją Baž­ny­čios pra­džią.

Per Sek­mi­nes, vie­ną iš tri­jų pa­grin­di­nių Iz­ra­e­lio šven­čių, Die­vas įvyk­dė il­gai lauk­tą pa­ža­dą, suteik­da­mas sa­vo Dva­sios tiems, ku­rie pa­ti­kė­jo Jė­zu­mi.

Švenčiant jubiliejinius Tikėjimo žodžio metus ir džiaugiantis vaisingu prabėgusiu laiku, žvilgsnis nejučia krypsta ne vien į praeitį, bet ir į ateitį, į rytojų, kuris dar laukia, kurį teks nugyventi.

Evangelijos žodis budina naujam gyvenimui: Atsiverskite ir tikėkite Evangelija! Tai žinia, kurią pradžioje skelbė Kristus, o vėliau Jo apaštalai.

Dve­jo­nės at­ei­na ne­ti­kė­tai. Tar­si ne­lauk­tai pa­si­ro­dę dan­gu­je tam­sūs de­be­sys. Dar se­kun­dė­lė ir pra­si­de­da štor­mas. Ne­nu­mal­do­mas vė­jas pra­de­da lau­žy­ti vi­sa, kas sil­pna, ir rau­ti... ne, ne me­džius, bet įsi­ti­ki­ni­mus ir po­žiū­rius, ku­rių šak­nys ne­gi­lios.

Jubiliejiniai Tikėjimo žodžio metai skatina susimąstyti, ką mes, kaip protestantiškas evangeliškas judėjimas, per 25 metus trunkančią tikėjimo kelionę subrandinome ir kokios vertybės mus veda į priekį.

Noriai, su įkvėpimu liudyti Kristaus Evangeliją ne taip jau paprasta. Tai nemažas iššūkis kiekvienam krikščioniui.

Viešpaties angelas prabilo į Pilypą, sakydamas: „Kelkis ir eik pietų link ant kelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias“. Jis pakilo ir iškeliavo. Ir štai važiuoja etiopas eunuchas, aukštas Etiopijos karalienės Kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas.

Velykų laiku apmąstant Viešpaties mirtį ir prisikėlimą, norisi pasidalinti mintimis, kilusiomis skaitant Izaijo pranašystę apie kenčiantį Viešpaties tarną. Kristaus mokiniai joje mato išpranašautą gelbstinčią Dievo malonę, kuri atsivėrė per Jėzaus kančią.