Apie Dievo valią ir gyvenimo būdą

Paskutinį šių metų mėnesį tęsiame vieningą mūsų bendrijos bažnyčių maldos grandinę. Kviečiame tikinčiuosius ir toliau melstis visą mėnesį, kiek pakeičiant maldos temą ir kryptį. Gruodžio mėnesio maldų akiratyje - Dievo valia ir gyvenimo būdas.
Šia kryptimi meldžiantis, mums labai padeda apaštalo Pauliaus malda Laiške kolosiečiams:

Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir Jam tobulai patiktumėte, nešdami vaisių gerais darbais ir augdami Dievo pažinimu; kad, sustiprinti visokeriopa jėga  iš Jo šlovės galios didžiai kantrybei ir ištvermei, su džiaugsmu dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. Jame mes turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą (Kol 1, 9-14).

Prieš pradedant melstis arba dalintis Dievo žodžiu iš šios apaštalo Pauliaus maldos, naudinga perskaityti įžangą į šią maldą (3-8 eil.). Joje atsiskleidžia apaštališko maldingumo nuostatos, vedančios į užtarimą.

Pastovumas - disciplina. „Nuolat melsdamiesi“ (4 eil.), „nesiliaujame už jus meldę“ (9 eil.) reiškia ne mistišką ilgai trunkantį užtarimą, bet apsisprendimą melstis ir discipliną. Paulius įsitikinęs, kad dvasinių dalykų reikia siekti per maldą. Tad neapleiskime nei asmeninės, nei bendruomeninės maldos - ateikime į savo bendruomenės maldos susirinkimus.  

Dvasinio akiračio platumas. Paulius meldžiasi už kolosiečius, kurių pats nėra matęs („girdime apie jūsų tikėjimą“ (4 eil.); „to jūs išmokote iš mūsų mylimojo bendradarbio Epafro“ (7 eil. )). Te mūsų maldos neapsiriboja vien asmeniniais poreikiais, sėkmės prašymu tik sau ar rūpesčiu tik savo namais, darbu, tarnavimu, bažnyčia. Melskimės už visus šventuosius.  

Pozityvumas. Girdėdamas apie malonės ženklus („girdime apie jūsų tikėjimą“ (4 eil.); „Žodis neša vaisių“ (6 eil.); „davė žinią mums apie jūsų meilę Dvasioje“ (8)), Paulius neapsiriboja vien dėkojimu ar malda už tikinčiųjų poreikius, bet prašo malonės augimo ir progreso. Taigi malonės ženklai tikėjimo kelyje gali tapti mūsų maldos kryptimis - te Dievo dovanos auga, bręsta ir gausėja.

Pauliaus maldą (9-14 eil.) galima padalinti į dvi dalis: prašymus (9-12 eil.) ir dėkojimą (12-14 eil.). 

Prašymų (9-12 eil.) dalyje Paulius meldžia, kad tikintieji būtų pilni (1) Dievo valios pažinimo su (2) visa išmintimi ir (3) dvasiniu supratimu.

Kas gi yra Dievo valia? Ar ji lemia ateities įvykius, mūsų pasirinkimus, vedybas, padeda rasti naują darbą? Ar Dievo valia paslaptinga? O gal jau apreikšta?

Ps 143, 10 sakoma: Mokyk mane vykdyti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas. Psalmininkas net Senojo Testamento metu jau žinojo, kokia Dievo valia jo gyvenime. Paulius Rom 12, 2 kviečia neprisitaikyti prie pasaulio, bet pasikeisti, atnaujinant savo protą, kad galėtume suvokti, kokia Dievo valia - gera, priimtina ir tobula. Taigi Dievo valia labiau susijusi ne su mistika, o su mokinyste. Pavyzdžiui, šventumu, nes „Dievo valia - jūsų šventėjimas“ (1 Tes 4, 3); tyrumu („kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimo“; dėkojimu (1 Tes 5, 16-18). Ef 5, 15-17 Paulius ragina „suprasti, kokia yra Viešpaties valia “, o tada gyventi pagal ją (Ef 5, 19-6, 9).

O kaip dėl ateities? Iš dalies mes turime teisę klausti, būti atidūs ir ieškoti paslėptos Dievo valios, tačiau būtina suvokti, jog vien tuo Dievo valia neapsiriboja. Neteisinga ieškoti Dievo valios, susijusios su ateitimi, prašyti sėkmės gyvenime, bet nesirūpinti pažinti Rašte aiškiai apreikštos Dievo valios. Ar to nedaro ir netikintys? Krikščionybė pirmiausia yra apreikštos Dievo valios pažinimas ir pastangos ją vykdyti.

Tačiau Dievo valios pažinimas yra kažkas daugiau nei tik doktrinų žinojimas (nors ir ne mažiau). Norint pamaldžiai ir dievotai gyventi pagal Dievo valią, reikia išminties ir dvasinio supratimo, kaip Dievo valia atsiskleidžia konkrečiose gyvenimo situacijose. Šis pažinimas neišvengiamai veda prie antrosios Pauliaus prašymo dalies.  

Paulius meldžia dėl Viešpaties verto ir Jam patinkančio tikinčiųjų elgesio, išreikšto (1) gerais darbais (3) Dievo pažinimu (4) kantrybe bei ištverme ir (5) dėkingumu (9-12 eil.). Apaštalas trokšta, kad tikintieji būtų pilni Dievo valios pažinimo, turėdami aiškų tikslą - gyventi taip, kad būtų verti Viešpaties ir Jam patiktų. 2 Tes 1, 5 sakoma panašiai - „verti karalystės, dėl kurios kenčiate“, o Laiške kolosiečiams kalbama labiau asmeniškai, tarsi mūsų elgesys džiugintų arba skaudintų Asmenį - Jėzų. Mūsų gyvenimas arba Jam patinka, arba Jį skaudina.

Nūdienos problema ta, jog padorumo ir gėdos ribos blunka. Žmonės praranda gėdos jausmą ne tik prieš žmones, bet ir prieš Dievą, tabu laužymas tampa vos ne gero tono ir saviraiškos ženklu. Krikščionybė pabrėžia, kad gėdytis reikia ne žmonių, o Dievo. Ar mano mintys, žodžiai, veiksmai, laisvalaikis, pasirinkimai patinka Viešpačiui? 

Viešpačiui mielas gyvenimo būdas sunkiai įsivaizduojamas be šių Pauliaus maldoje paminėtų dalykų (4 graikų kalbos dalyviai): (1) gerų darbų vaisiaus - nors išteisinti ne darbais, bet esame jiems sukurti (Ef 2, 10; Jn 15, 1-8);  (2) didėjančio Dievo pažinimo - Dievo pažinimas nėra status quo, bet nuolat auga išmintimi ir supratimu. Tačiau jis plečiasi ne tik per mokymą, bet ir per Dievo valios praktinį įgyvendinimą (ciklas: pažinimas - praktika - didesnis pažinimas); (3) jėgos, padedančios kentėti ir ištverti - tikra jėga pasireiškia pirmiausia ne stebuklais, o ištverme ir kantrybe, tad būkime sustiprinti jėga (prisikėlimo jėga, Ef 1, 19-20; Kol 2, 12) didžiai ištvermei ir kantrybei; (4) dėkingumo už išgelbėjimą Kristuje.

Dėkojimo dalis (12-14 eil.)  primena, kad dėkojimas yra krikščioniško gyvenimo, tarnystės ir kiekvienos maldos pamatas. Kiekviena malda turėtų prasidėti dėkojimu ir juo pasibaigti. Kartu su Pauliumi dėkokime ir šlovinkime Tėvą, atlikusį didžiausią stebuklą mūsų gyvenime - Jis perkėlė mus iš tamsybių valdžios į savo mylimojo Sūnaus karalystę. Šis patyrimas su prasmingas ir turi pasekmes - sielos išpirkimą, nuodėmių atleidimą, išteisinimą ir pašventinimą. Tai Geroji Naujiena, tad tenepaliauja dėkojimas (eucharistija)!

Melskimės Šventojoje Dvasioje.