Kristaus kančios ir prisikėlimo mėnuo

Mes visada dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, nuolat minėdami jūsų tikėjimo darbus, meilės triūsą bei vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje, žinodami, Dievo numylėtieji broliai, jūsų išrinkimą (1 Tes 1, 2-3).

Naujojo Testamento laiškai atskleidžia maldos svarbą krikščionio gyvenime. Skaitydami apaštalo Pauliaus laiškus dažnai aptinkame jį besimeldžiantį. Savuoju pavyzdžiu pagonių apaštalas pateikia pamaldžios lyderystės modelį, kuris galėtų įkvėpti ir mums.

Apaštalas meldėsi už brolius. Ši užtarimo malda yra tikėjimo brolių ir seserų prisiminimas bei galvojimas apie juos Dievo akivaizdoje. Krikščioniškas rūpestis tikinčiaisiais, jų dvasine gerove pasireiškia užtarimu ir paminėjimu savosiose maldose. Apaštalas, būdamas atokiai nuo Tesalonikos tikinčiųjų, prisimindavo juos, jų darbus, triūsą, dovanas ir kiekvieno krikščionio charakterį bei indėlį į Evangelijos darbą. Malda už krikščionis ir krikščioniškas bendruomenes sujungia tikinčiuosius nematomais dvasios ir bendrystės saitais. Tad ir mes savosiose maldose atraskime laiko užtarti krikščionis - brolius ir seseris, bažnyčias, bendrijos bei kitas tikėjimo bendruomenes, - prisimindami atliktus darbus, prašydami sustiprinimo tiems, kurie pasilpę.

Maldoje yra paminėta krikščioniškoji vertybių triada: tikėjimas, viltis ir meilė. Neįmanoma įsivaizduoti, kaip kitaip, be maldos, galėtų būti ugdomos šios krikščioniškos dorybės. Malda reikalinga mums, besimeldžiantiems, kad būtume ugdomi. Melsdamiesi mes ne tik gera darome tiems, už kuriuos meldžiamės, bet taip pat nejusdami patys save statydiname, nes susilaikome nuo teisimo, smerkimo, skubotų išvadų. Maldoje prašome dorybių tiems, kuriuos užtariame, tačiau tuo pat metu ir mes įgauname tas dorybes, eidami nuolankumo, nusižeminimo bei romumo keliu. Malda sustabdo mus, priverčia permąstyti savo gyvenimą, lėkimą, santykius su artimaisiais. Maldoje prisimindami brolį, galime ištirti savo širdį, jei turime šį tą prieš jį.

Deja, maldos susirinkimas bendruomenėse dažnai panašėja tik į senjorų susirinkimo vietą. Tačiau taip neturėtų būti. Jauniems krikščionims taip pat gyvybiškai svarbu melstis už kitus bei ugdytis maldingumą, romumą, t. y. nokinti dvasios vaisių.

Šiemet balandis yra Kristaus kančios bei prisikėlimo mėnuo. Broliai ir seserys, skirkime šį mėnesį laiko maldai.

- Kviečiu savosiose bei bendruomenių maldose melstis už tikėjimo bendruomenes - brolius ir seseris. Užtarkime vieni kitus, suprasdami, jog esame vienos šeimos vaikai, sujungti tikėjimo ryšiais.

- Prašykime, kad Viešpats brandintų mus, mokydamas, taisydamas bei visokeriopai ugdydamas mumyse Kristaus charakterį. Tebūsime išmintingi, jautrūs vieni kitiems, ištvermingi sunkumuose bei gausūs tikėjimo darbų.

- Melskime, kad labiau suvoktume Kristaus kančios ir prisikėlimo žinią. Te Kristaus pavyzdys įkvėps mus dorai gyventi, būti jautriems savo artimui, būti ištvermingiems išgyvenant sunkumus bei ištikimiems savajam Dievui. Tebūsime Kristaus sekėjai savo mintimis, žodžiais ir darbais.