Būkime Dievo valios vykdytojai

Gyvename laikais, kai nepažįstančius Dievo žmones ir mus, krikščionis, supantis pasaulis vilioja įvairiais malonumais, pramogomis ir, jei nebudime, esame įtraukiami į nereikšmingus ir tuščius dalykus. Apaštalas Paulius savo jaunąjį bendradarbį Timotiejų mokė: Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi, nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą, turintys dievotumo išvaizdą, bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių! (2 Tim 3, 1–5). Šios eilutės kalba apie tuos, kurie savo Viešpaties asmeniškai nepažįsta. Laiško ištraukoje aprašyti tikintieji galbūt atgailavo už savo nuodėmes ir pasirinko Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją, bet Kristus netapo jų gyvenimo Viešpačiu. Tiems žmonėms rūpi tik įvaizdis, išorinis pamaldumas. Jie vienaip elgiasi bažnyčioje sekmadienį ir visai kitaip gyvena likusias šešias savaitės dienas.

Įsiklausykime į apaštalo Pauliaus žodžius ir netapkime krikščionimis veidmainiais, kurie turi „dievotumo išvaizdą“, bet neturi Jėzaus Kristaus jėgos. Nebūkime tarsi aktoriai, atliekantys tam tikrus vaidmenis. Dangiškasis Tėvas dėl mūsų paaukojo savo Sūnų, ir Jis laukia mūsų atsidavimo, mūsų ištikimos tarnystės. Šalia mūsų gyvena tie, kurie dar nesutiko Kristaus, kurie nepatyrė Jo meilės, ir mes galime jiems padėti pažinti Viešpatį bei perduoti jiems amžinojo gyvenimo viltį. Jėzus iš Nazareto gailėjosi suvargusių izraelitų. Jis ėjo per kaimus ir miestus, skelbdamas Karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias (Mt 9, 35). Ir mes pašaukti elgtis taip, kaip Jėzus.

Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti (Jn 15, 5). Dievo žodis ragina asmeniškai pažinti Viešpatį Jėzų ir vaikščioti Jo keliais. Biblijoje skaitome, kad Abraomas buvo pramintas Dievo draugu (Jok 2, 23). Mums patikėta kur kas daugiau, negu turėjo patriarchas Abraomas. Mes esame Jo darbininkai ir Jo artimiausi draugai. Mes esame nugalėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi! Dangiškasis Tėvas trokšta, kad gilintumės į Dievo žodį, kad pažintume Jo mintis ir troškimus. Kaip Dievas kalbėjo Abraomui, Mozei, apaštalams, lygiai taip pat Jis trokšta savo mintis išsakyti kiekvienam iš mūsų.

Viešpats Dievas nenori, kad pasiliktume dvasiniai kūdikiai. Jis trokšta artimo santykio su mumis. Evangelijoje pagal Luką skaitome: Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus (Lk 2, 11). Pakvietusieji Jėzų į savo gyvenimą yra išgelbėti. Bet jei nepasiliksime Jame – Jo žodyje ir Jo Dvasioje, neaugsime dvasia. Raštas skelbia, kad Dievas savo vaikus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendravimą (1 Kor 1, 9). Tuos, kurie turi bendravimą su viešpačių Viešpačiu, kurie visuomet pasilieka Jame ir naudoja jiems suteiktą valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus (Lk 10, 19), lydi daug didesni palaiminimai.

Šventajame Rašte randame Kristaus frazę: Kodėl vadinate mane: „Viešpatie, Viešpatie“, o nedarote, ką sakau? (Lk 6, 46). Žodis „Viešpats“ yra ypatingas, tai nėra tik Dievo vardo sinonimas. Gyvename ne monarchinėje valstybėje, todėl mums sunku suvokti Dievo viešpatystės svarbą. Jeigu Jėzus iš tiesų tampa mūsų Viešpačiu, mums ima rūpėti Jo valia. Mes esame nupirkti brangiu Jėzaus krauju ir priklausome Jam, Jo Bažnyčiai.

Evangelistas Lukas užrašė Jėzaus pasakojimą apie šeimininką ir jo tarnus: Vienas aukštos kilmės žmogus iškeliavo į tolimą šalį, kad gautų karalystę ir sugrįžtų. Pasišaukęs dešimt savo tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: „Verskitės, kol sugrįšiu.“ Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: „Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų.“ Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo. Atėjo pirmasis ir tarė: „Valdove, tavo mina pelnė dešimt minų.“  Jis atsakė: „Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei ištikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimtį miestų.“ Atėjo antrasis ir pareiškė: „Valdove, tavo mina pelnė penkias minas.“ Ir šitam jis pasakė: „Tu valdyk penkis miestus.“ Atėjo dar vienas ir tarė: „Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą. Aš bijojau tavęs, nes esi griežtas žmogus: imi tai, ko nepadėjai, ir pjauni tai, ko nepasėjai.“. Jis atsiliepė: „Tavo paties žodžiais teisiu tave, netikęs tarne. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?“ Šalia stovėjusiems jis tarė: „Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų“ (Lk 19, 1224).

Kiekvienam iš mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra patikėjęs savo turtų ir, laikui atėjus, visi turėsime duoti ataskaitą, ar paklusome Dievo žodžiui ir Šventosios Dvasios vedimui, privalėsime atsiskaityti, kaip vykdėme Jo nurodymus ir naudojome mums suteiktus prigimtinius gebėjimus, Dievo jėgą, patepimą bei kitas Jo dovanas. Skaitome, kad šeimininkas dešimt minų padalijo dešimčiai tarnų, tačiau apyskaitą davė tik trys tarnai. Septyni tarnai išvis nepasirodė šeimininko akyse. O trečiasis buvo klaidingai supratęs šeimininko valią – jis valdovo duotą miną ilgus metus laikė suvyniojęs į skepetą ir už tai buvo išbartas bei nubaustas. Viešpačiui nepatinka, kai mes tinginiaujame, gyvename sau ir nevykdome Jo valios. Jėzus nepagirs tavęs, jeigu tu „saugai savo tikėjimą skepetoje“ ir savo liudijimu, apreiškimais, Dievo žodžio pažinimu su niekuo iš pažįstamų nesidalini. Jokūbo laiške kalbama labai griežtai: Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų miręs? (Jok 2, 20). Jeigu turime tikėjimą, žengiame tikėjimo keliu. Pirmasis ir antrasis šeimininko tarnai buvo paklusnūs ir veiklūs. Elgdamiesi atsakingai jie įvykdė Dangiškojo Tėvo valią, todėl sulaukė šeimininko pagyrimo bei buvo apdovanoti – jiems buvo patikėta „valdyti miestus“. Trečiąjį tarną šeimininkas nuteisė, nes šis nieko doro Dievo karalystėje nenuveikė.

Kai kuriems iš mūsų stinga drąsos ir ryžto vykdyti Viešpaties valią. Tačiau niekada nevėlu pradėti darbuotis Dangiškojo Tėvo laukuose. Ne visi tapsime apaštalais ar garsiais evangelistais, bet kiekvienas iš mūsų galime savo gyvenimu liudyti Kristų aplinkiniams ar brolių bei sesių tikėjimo darbus paremti finansiškai ir maldomis. Nebūkime abejingi. Tegul mūsų tikėjimo darbai šlovina Viešpatį Jėzų ir džiugina Dangiškojo Tėvo širdį. 

                                                                                              

 

Bendrinti: