Kelias

Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras (Jn 10, 9).

Išgirdus žodžius „laisvė“, „išlaisvinimas“, „išgelbėjimas“, natūraliai kyla klausimai ir mintys: „Laisvė nuo ko? Kas yra pavergtas? Ar aš esu nelaisvas? Oi ne, tai ne apie mane! Aš gi esu laisvas (toks laisvas, kad kartais net baugu)!“

Panašiai reagavo ir Evangelijoje pagal Joną minimi Jėzų įtikėję žydai, Jam kalbant apie laisvę: Jie sakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: „Tapsite laisvi“? (Jn 8, 33). Žinoma, galima ir kitokia reakcija: „Aš esu toks priklausomas, taip pavergtas, kad nėra jokių vilčių ištrūkti... Kiek kartų jau tai bandžiau!..“ Arba: „Tai – tiesiog neįmanoma. Aš jau gimiau nelaisvėje!..“ Visgi čia galėtume prisiminti daugybę Biblijos istorijų apie akivaizdžiai pavergtus, įkalintus, kitaip tariant, nelaisvus žmones – aklus, luošus, mirusius, įvairių dvasių apsėstus. Žodžiu, beviltiškus. Tačiau Jėzui prisilietus prie jų gyvenimo matome pildantis Senojo Testamento pranašystę: Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą (Iz 61, 1).

Pažvelkime atidžiau, ką mūsų Kūrėjas nori mums pasakyti apie laisvę. Kviečiu pastudijuoti Evangeliją pagal Joną. 8 skyriaus pradžioje aptinkame istoriją apie moterį, sugautą svetimaujant ir pagal žydų religinį įstatymą pasmerktą mirti, tačiau po ištartų Jėzaus žodžių baudėjams pasitraukus, Viešpats nusidėjėlei sako: Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk. Moteris išvaduojama. Ir, tikėtina, ne tik nuo bausmės, bet ir nuo pačios paleistuvystės nuodėmės.

Toliau Jėzus sako, kad Jis yra pasaulio šviesa, ir kad kiekvienas, kuris Juo seka, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą. Kam gi reikalinga šviesa? Kvailokas klausimas, tiesa? Žinoma, šviesa reikalinga tam, kad matytume reiškinius tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Tai tinka ir kalbant apie dvasinį gyvenimą. Jėzus yra šviesa. Ir prieš atverdamas tiesą apie mus, Jis pirmiausia apreiškia save. Jis nori, kad mes matytume tikrovę, o ne vaikščiotume tarytum apgraibomis. Kol nepriimame tiesos apie Dievą, negalime teisingai suvokti ir savęs. Šiame tamsos pasaulyje mes gyvename tarytum iškreiptų veidrodžių karalystėje, tarsi kalėjime, kuriame stinga šviesos. Ir štai – Jėzus, kaip jautrus ir dėmesingas gydytojas, specialistas, dar tiksliau – Kūrėjas, išmanantis kūrinio sandarą ir matantis mirtinus pažeidimus, kuris pats yra šviesos ir gyvenimo šaltinis, sako: „Aš noriu, kad tu suprastum, kokia tikroji tavo diagnozė ir padėtis. Ir noriu pateikti receptą. Ar pasitiki manimi? Štai – mano licencija ir rekomendacijos iš paties Dangaus. Jei netiki manimi, tikėk mano darbais. Tai ar pasitiki?“

Kai pacientas pasirengęs klausyti – „šviesa įjungta“, Jis kalba toliau, atverdamas realybę apie mūsų, žmonių, padėtį. Paskaitykime 23–24 eilutes: Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o Aš – ne iš šio pasaulio. Todėl Aš jums sakiau, kad jūs mirsite savo nuodėmėse. Tikrai! Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, mirsite savo nuodėmėse. Labai svarbu, kaip mes klausomės Dievo žodžių! Jei mūsų sužeistoms sieloms čia pasigirsta pažeminimas ir pasmerkimas, tuomet jos gali atsitverti nepasitikėjimo ir priešiškumo siena, užtraukti geležines grotas iš vidaus, neįsileisti kalbančiojo gyvenimo žodžių ir... likti prie sudužusios geldos.

Prisiminkime paleistuvę ir Jėzaus jai ištartus žodžius: Aš tavęs nesmerkiu! Taip ir mes turėtume priimti visus Jėzaus mums tariamus žodžius, nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16).

Toliau, Evangelijos pagal Joną 8 skyriaus 26 eilutėje, Jėzus pastebi abejojančių, sutrikusių žmonių žvilgsnius ir sako: Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti (kitas vertimas sako – smerkti), bet teisingas (kitame vertime – tiesakalbis) yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau. Tad nebijokime pažvelgti tiesai į akis.

Dievas sako: „Turiu už ką jus teisti. Ir teismo nuosprendis – mirtis. Tokia realybė. Mirtis savo nuodėmėse. Tačiau Aš jūsų nesmerkiu, nes jūs patekote į vergiją – protėvių sprendimu esate atskirti nuo Dievo, įsipainioję nuodėmės pančiuose, be vilties ir be Dievo pasaulyje. Jėzus tai patvirtina ir 34 eilutėje: Iš tiesų, iš tiesų (dvigubas užtikrinimas!) sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Ar vergas gali pats išsilaisvinti?! Vergas neturi laisvos valios ir negali pasirinkti – nusidėti ar nenusidėti, nes jis – nuodėmės vergas. Reikalingas išlaisvinimas, jėga ir pagalba iš aukščiau. Reikalinga išpirka. Didelė kaina už sielos išpirkimą – tiek niekad neturėsi (Ps 49, 8).

Taigi jau žinome, kad mums kalba Dievas, kuris yra šviesa. Dievas mūsų nesmerkia, yra iš aukštybių ir gali padėti tiems, kurie yra iš pažemių. Jis laisva valia atiduoda savo gyvybę kaip išpirką už esančius vergystėje. Tai Dievo Sūnaus sumokėta kaina. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo (Jn 3, 17–18).

Ir štai – kelias į laisvę: Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 31–32).

Jėzus sako: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas (Jn 14, 6).

Taigi, dabar mes jau galime pasirinkti: atverti duris tam Asmeniui, tai Tiesai, kuri mus išlaisvina ir teikia gyvenimą, ar likti nuodėmės kalėjime ir mirti tamsoje. Išlaisvinimas nevyksta per prievartą. Reikalingas mano ir tavo apsisprendimas įsileisti mylintį Dievą, pasilikti Jo žodyje, būti kantriu Jo mokiniu, pažinti Jį. O pažinti Jį – tai procesas, kuris truks visą amžinybę (Jn 17, 3). Dievas yra amžinas, Jo lobiai – neišsemiami, Jis – Pradžia ir Pabaiga.

Kad nebūčiau jūsų suklaidinusi, patys suraskite Biblijoje ir perskaitykite, koks gi yra Dievas. Ką Jis dėl mūsų padarė? Kokius pažadus paliko? Leiskime Dievo Dvasiai apreikšti mums Dievo gelmes, parodyti Jo širdį per Jo žodį. Kai pamatysime, koks Jis yra, ir mes neliksime tokie, kokie buvome, nes, kai pažinsime Tiesą, Tiesa padarys mus laisvus! Jėzus mirusiam savo draugui tarė: „Lozoriau, išeik!“, ir numirėlis išėjo (žr. Jn 11, 43–44). Su ta pačia jėga Viešpats ateina pas kiekvieną, kuris Jo laukia.

Mylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra (1 Jn 3, 2).

Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė. Mes visi atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia (2 Kor 3, 17–18).

Aš Esu prisikėlimas ir gyvenimas.

Aš Esu pasaulio šviesa.

Aš Esu gyvenimo duona.

Aš Esu gerasis ganytojas.

 Aš Esu…

Jorge Luis Ojeda Flota nuotrauka | Unsplash

Bendrinti: