Tęsiame trumpų vaizdo įrašų seriją, kuriuose Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos (LEBB) pastoriai pristato įvairius LEBB aspektus. Kviečiame pasiklausyti Vilniaus bažnyčios pastoriaus Dariaus Širvio minčių apie LEBB struktūrą. Pridedame vaizdo įrašą ir pokalbio tekstą.
Pakalbėkime apie LEBB kaip visumą, kaip organizmą. Kokia Bendrijos struktūra?
Nors kartais struktūra mums asocijuojasi su tam tikru mechanizmu, biurokratija, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad tam tikrą struktūrą turi kiekvienas gyvas šios žemės organizmas. Tiek augalų, tiek gyvūnų sandara darni, harmoninga, nes gyvybei reikalinga tam tikra tvarka. Taip pat ir Kristaus kūnui – Bažnyčiai – reikalinga tvarka ir struktūra. Apaštalas Paulius Laiške efeziečiams rašo, kad Kristaus kūnas yra sujungtas įvairiais raiščiais ir darniai auga, veikiant kiekvienai daliai pagal savo malonės saiką.
Augalas iš sėklos išaugina ūglį, išleidžia šaknis, veda lapus ir galiausiai neša vaisius. Kaip vystėsi mūsų Bendrija?
Aš esu Vilniaus bažnyčios, kuri gimė prieš 30 metų ir tapo pirmąja mūsų Bendrijos bažnyčia, pastorius. Ši bendruomenė buvo paskelbta 1988 m. spalio mėn., vėliau jai augant, daugėjant tikinčiųjų skaičiui, ji plėtėsi į skirtingus Lietuvos miestus. Taigi Bendriją galima palyginti su augalu, kuris išsiskleidė viename mieste, vėliau išaugo kitame – taip didėjo tikinčiųjų skaičius, bendruomenės kūrėsi įvairiuose miesteliuose.
Kaip suprantu, pradžioje Bendrijos nebuvo?
Taip, pradžioje mes turėjome vadinamąją Lietuvos misiją, kurią sudarė Evangeliją skelbiantys pamokslininkai. Jų uždavinys buvo lankyti skirtinguose Lietuvos miestuose įsikūrusias bendruomenes ir jas stiprinti. Miesteliuose būdavo rengiamos evangelizacijos, ugdomi tarnautojai, skelbiama Evangelija – tai padėjo pamatą formuotis Bendrijai. Lietuvos misija, pradžioje veikusi Vilniuje, vėliau Kaune ir kituose miestuose, nešė Evangelijos žinią visai Lietuvai.
O kaip šis procesas vystėsi toliau? Ar bendruomenės tapo savarankiškos?
Pradžioje vietinės bendruomenės buvo labiau priklausomos nuo kitų bendrijos tarnautojų, pamokslininkų pagalbos, tačiau laikui bėgant jos stiprėjo, subrendo pasišventusių tarnų, ganytojų, kurie šiandien puikiai darbuojasi savo miesto bendruomenėse. Taigi bendruomenės tapo labiau savarankiškos, gebėjo pasirūpinti savimi, planuoti veiklą, kurti viziją, leisti naujas šakeles į aplinkinius miestelius ir kaimus. Tai natūralus procesas.
Kokie ryšiai dabar sieja miestelių bendruomenes?
Po 2000 m. Lietuvos misija buvo pertvarkyta, nes Lietuvos įstatymai reikalavo, kad Biblijos centrai būtų perorganizuoti į religines bendrijas. Taigi tada ir buvo įkurta LEBB, parengti jos įstatai, o kiekviena atskira bendruomenė buvo įregistruota per krikščionių bendriją „Tikėjimo žodis“.
Kokie dabar yra Bendrijos valdymo organai?
Aukščiausias Bendrijos valdymo organas yra pastorių ir vyresniųjų susirinkimas – Sinodas. Jį sudaro Bendrijai priklausančių bendruomenių pastoriai, o jeigu bendruomenėje nėra pastoriaus – tos bendruomenės vyresnysis, kuris eina bendruomenės vadovo pareigas. Tokių bendruomenių mes turime daugiau negu 20. Visi Sinodo nariai turi balsavimo teisę. Svarbu pasakyti, kad toks visuotinis susirinkimas egzistavo jau daugelį metų iki oficialiai jį įvardijant, nes bendruomenių pastoriai, vyresnieji suvažiuodavo į bendrus susirinkimus aptarti mokymo tikslų, susiderinti, melstis ir kt. 2014 m. Sidonas buvo patvirtintas, kaip valdymo organas ir įgijo juridinį statusą. Jis yra aukščiausiasis Bendrijos valdymo organas, kuris nustato mūsų Bendrijos tikėjimo išpažinimą, sprendžia vizijos ir misijos klausimus, skiria pastorius, juos atleidžia. Bendrijos sinodas yra pagrindinis valdymo organas, o Pastorių taryba – vykdomasis organas. Apie tai kalba Bendrijos nuostatai ir įstatai. Juos galima rasti mūsų svetainėje www.evangelija.lt
Ačiū už pokalbį.
_64x64_9de.jpg)
