Šį vasario 24 d. rytą tapome tamsos išsiveržimo liudininkais – Rusijos kariuomenė puolė Ukrainą ir bando ją sunaikinti. Šiandien gali atrodyti, kad melas, smurtas ir neapykanta ir yra tikroji galia, o tiesa ir teisingumas tiesiog bailiai traukiasi. Gali atrodyti, kad kalba ginklai, o Dievas stebi iš tolo.
Vienas Ukrainos lyderių, baptistų pastorius Oleksandras Turčynovas, dar prieš aštuonerius metus yra pasakęs „Šalis pakils, jei suklups prieš Dievą“. Broliai ir seserys! Melskimės už Ukrainą. Už šios šalies tikinčiuosius – kad jų tikėjimas nesusvyruotų, kad jie nenusiviltų Dievu, bet nepaliautų melsti Jo malonės. Už karius, kurie priversti ginti savo žemę atimdami gyvybę kitiems – te kiekviena širdis išlieka pajėgi atgailauti ir priimti atpirkimą. Už žūvančius netikinčius – kad jie šauktųsi Viešpaties ir galiausiai susitiktų su Juo veidas į veidą. Ir vieni už kitus – kad visada išliktume tikėjime, viltyje ir meilėje.
Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas. Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų. <...> Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas (Evangelija pagal Matą 24, 6–13).
evangelija.lt redakcija
_64x64_9de.jpg)
