Pakelkite akis ir... patikėkite

Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus - jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai (Jn 4, 35). Kristus tai sakė būdamas Samarijoje, savo mokinių akivaizdoje. Jis taip įkvėptai kalbėjo, kad daug miestiečių Jį įtikėjo. 
Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų ir dėl moters, kurią Jis sutiko prie šulinio, žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi.“ Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas. Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių. O moteriai jie pasakė: „Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas“ (Jn 4, 39-42). Kalbėjo Viešpats, kalbėjo moteris, tačiau svarbiausia, kad žmonės įtikėjo. Mokiniai tada suprato, ką reiškia Jėzaus žodžiai apie boluojančius laukus.

Kaip tada, taip ir šiandien žmonėms rūpi amžinybės klausimai. Samariečiai dvi dienas klausė Jėzaus, nes jiems rūpėjo tai, apie ką Jis kalbėjo. Ir šiandien žmonės ieško atsakymų į jiems rūpimus gyvenimo klausimus. Jiems rūpi paslaptingas antgamtinis pasaulis ir gyvenimas už šio pasaulio ribų - amžinasis gyvenimas. Pasaulis kaip niekada anksčiau užverstas knygomis ir laikraščių straipsniais apie žmogaus vidinius išgyvenimus, pseudotikėjimus, okultizmą, horoskopus, kaip niekad anksčiau reiškiasi įvairūs guru, šamanai, ekstrasensai ir aiškiaregiai, kurie tik ir stengiasi žmonėms įpiršti tamsos pasaulio bei žmogiškų išvedžiojimų sukurtas pasakas apie ramybę ir geresnį pasaulį.

Žmogus ieško ramybės ir atsakymų, bet dažnai papuola į narkotikų ir alkoholizmo liūną. Reabilitacijos centruose nebetelpa visi norintys išsivaduoti iš šių priklausomybių, tad kuriasi vis nauji centrai. Materializmas, politika ir pramogų pasaulis taip pat neatsako į žmonių poreikius. Televizijos pokalbių laidos, siekiančios pagelbėti bėdų ištiktiems žmonėms, patiriantiems skurdą ir smurtą, yra bejėgės padėti mūsų tautiečiams atrasti gyvenimo prasmę. Ir visa tai vyksta aplink mus. O ką darome mes, tikintys Kristų?

Samarietė, pakalbėjusi su Jėzumi, nuskubėjo pranešti miestui gerą žinią: O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?“ Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį (Jn 4, 28-30). Ši moteris patikėjo, kad Kristus pakeis jos gyvenimą, suprato, kad šis Vyras žino daugiau ir supranta tai, kas šiomis akimis nematoma.

Jėzus pažįsta ir mus. Jis žino visą mūsų gyvenimą. Ar mes tikime, kad mūsų gyvenimas gali pasikeisti į gera? Ar aš tikiu ir noriu, kad kiti tikėtų tuo Jėzumi, kuris keičia gyvenimą ir tikintiems Jį dovanoja amžinybę? Samarietė patikėjo Kristumi, todėl ir bėgo skelbti visam miestui. Tik tikėdamas Jėzumi, tu skelbsi apie Jį. O kai skelbsi, žmonės įtikės, nes ne tu pats, bet Šventoji Dvasia įtikins juos tikėti Kristumi. Mūsų pašaukimas - skelbti Kristų ir tikėti, kad tai, ką darau, atneš vaisių.

Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas (Jn 3, 16-17). Dievas myli pasaulį ir nori jį išgelbėti, todėl Jis ir pasiuntė Sūnų gelbėti pražuvusių, ir siunčia mus, pašauktus sekti paskui Jį, skelbti Jo meilę bei išgelbėjimą. Dievas žinojo, kad pasaulis bus išgelbėtas, - kitaip nebūtų atidavęs savo viengimio Sūnaus. Bėda ta, kad mes, jau būdami išgelbėti, dažnai netikime, kad kiti gali įtikėti taip, kaip įtikėjome mes. Tačiau juk mes ne save pačius skelbiame, bet Kristų Jėzų kaip Viešpatį (2 Kor 4, 5). Apaštalas Paulius rašė: Ir aš, broliai, kai pas jus lankiausi, atėjau ne sugražbyliavimu ar išmintimi skelbti jums Dievo liudijimo. Nes aš nusprendžiau tarp jūsų nežinoti nieko, išskyrus Jėzų Kristų, ir Tą nukryžiuotą. Aš buvau pas jus silpnas, išsigandęs ir labai drebėjau (1 Kor 2, 1-3). Matome, kad ir apaštalas Paulius buvo silpnas, išsigandęs ir labai drebėjo. Tai panašu į mus, tiesa?

Apaštalas Paulius tikėti Jėzumi įtikino Mažąją Aziją ir dalį Europos, nes... skelbė Kristų. Svarbiausia skelbėjo žinia - žinia apie Gelbėtoją Jėzų Kristų ir Jo mirtį ant kryžiaus už mūsų nuodėmes. Apaštalas Paulius skelbė šią žinią, nes tikėjo, kad tai, kam buvo pašauktas, yra ne jo, bet jį pasiuntusio Jėzaus valia (Apd 9, 15). Ne visada ir ne visi patikėdavo tuo, ką kalbėjo Kristus ar Paulius. Vieną nukryžiavo, kitą akmenimis užmėtė, lazdomis mušė dėl to, kad jie skelbė tai, kuo tikėjo. Graudu, bet ir gražu, nes jie nesiliovė ir toliau skelbė - Kristus prisikėlęs iš numirusių (Apd 1, 3), Paulius, palaikytas mirusiu, bet nemiręs, skelbė ir stiprino kitų tikėjimą jo paskelbta naujiena, už kurią ir buvo užmėtytas akmenimis (Apd 14, 14-22).

Jėzus siuntė mokinius skelbti Evangeliją, nes tikėjo, kad bus tų, kurie įtikės. Pasišaukęs dvylika [...] Jėzus išsiuntė įsakydamas jiems: [...] Keliaudami skelbkite: „Prisiartino dangaus karalystė!“ (Mt 10, 1. 5. 7). Jėzus tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Ir kurie tikės, tuos lydės šie ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks.“ Baigęs jiems kalbėti, Viešpats buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. O jie ėjo ir visur pamokslavo, Viešpačiui drauge veikiant ir patvirtinant žodį lydinčiais stebuklais. Amen (Mk 16, 16-20).

Jie neabejojo, todėl Viešpats veikė. Ar visi įtikėdavo? Ar visi išgydavo? Tikrai ne, nes ne visi tikėdavo tuo, ką skelbė mokiniai. Bet mokiniai vis tiek ėjo, nes tikėjo savo pašaukimu ir Jėzaus žodžiais: Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais (Mt 4, 19). Šiandien daug tikinčiųjų, net ir kai kurie tarnaujantys, yra apatiški ar net priešiški Evangelijos skelbimui ir sielų gelbėjimui. Iškyla klausimas: Ar jie tikrai seka paskui Jėzų? Mažiau kalbėkime apie nesėkmes, bet daugiau - apie pergales, mažiau abejokime, daugiau tikėkime. Kiek daug žmonių atgimė (aš vienas iš tų), kai buvo tikima ir skelbiama tai, kuo tikima.

Samarietė patikėjo ir ėmė kalbėti. Kristus liko Samarijoje dar dvi dienas, ir daug samariečių įtikėjo, nes Jėzus kalbėjo, jog Jis yra Gelbėtojas (Jn 4, 40-42). Daug žmonių patikėjo, bet ne visi. Mokiniai patikėjo, todėl skelbė Evangeliją. Paulius patikėjo, todėl skelbė Kristų, ir ne visi, bet kai kurie išsigelbėdavo, nes buvo skelbiamas Viešpats. Lietuva laukia Evangelijos šauklių. Kalbėkime žmonėms, kad Jėzus yra Viešpats. Kalbėkime apie tai mieste, kaime, darbo vietose ir namuose, gatvėje ir parduotuvėje...

Ar aš galiu išgelbėti sielą? Ne, nes gelbsti Viešpats, bet kaip jie (žmonės) įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?(Rom 10, 14). Apaštalai tai suprato, todėl iki savo žemiškojo gyvenimo pabaigos liudijo Evangeliją. Jie buvo Kristaus sekėjai, žmonių žvejai, tikintys, kad tai, ką Kristus pažadėjo, Jis ir įvykdys: Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen (Mt 28, 18-20). Kristus šiandien yra su mumis, jeigu mes tikime Juo ir Jo pasiuntimu. Ir šiomis dienomis Jam nėra nieko neįmanoma, nes Jis nepasikeitė, - pasikeitėme mes.

Pakilkime gelbėti pražuvusių sielų - jų tiek daug! Žmonės laukia mūsų, jie laukia antgamtiško Evangelijos veikimo, Dievo prisilietimo, Jo išgydymo ir išlaisvinimo iš įvairių priklausomybių. Lietuva - atvira Evangelijai, o žmonės ilgisi gerų naujienų. Tikėk sėkmingu liudijimu, būk drąsus ir eik, nes Jėzus sakė: Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais (Mt 4, 19). Kristus su tavimi, Jis pripildys tavo ištartus žodžius savo antgamtine jėga, ir žmonės patikės Evangelijos žinia, nes jie ieško ramybės ir atsakymų. Žmonėms rūpi tas paslaptingas antgamtinis pasaulis, pasaulis, esantis už gyvenimo ribų - amžinasis pasaulis ir pomirtinis gyvenimas.

Paprasta žinia apie nukryžiuotą Viešpatį turi jėgą išgelbėti pasaulį! Viešpats turi atsakymus į žmonėms rūpimus antgamtinius, su amžinybe susijusius klausimus, nes tai - visagalio Dievo jėga, ne mūsų. Mums svarbu žinoti, kad mūsų skelbiama žinia, Evangelija, traukia žmones prie Jo. Būkime drąsūs ir užtikrinti, kad Jis yra su mumis.