Vasarį melskime, kad augtų meilė

Pradėję šiuos metus malda už vienybę Viešpaties meilėje, prašykime, kad ši meilė augtų tikinčiųjų, bažnyčios gyvenime ir tarnystėje. Ir meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu įžvalgumu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas tobuliau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto iki Kristaus dienos, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo šlovei ir gyriui (Fil 1, 9-11).
Šiais skepticizmo ir vertybių chaoso laikais dažnas nebežino, kas tikra ir kuo pasitikėti, dėl ko gyventi. Dievo vaikai turi vertybinį pamatą - Šventąjį Raštą, tačiau Dievo žodžio jėga pasireiškia ne tada, kai įsakymus žinome, bet kai juos vykdome (Rom 2, 13). Viešpaties įsakymas nėra naujas, bet kurį girdėjome nuo pradžios - kad mylėtume vieni kitus (1 Jn 2, 7; 3, 11), nes meilė yra iš Dievo (1 Jn 4, 7). „Ar tu gali tai tobulai ištesėti?“ - klausiama Heidelbergo katekizme. „Ne, nes iš prigimties esu linkęs Dievo ir savo artimo nekęsti. <…> Nebent Šventosios Dvasios esame atgimdomi.“ Be Dievo mes silpni, mums reikia pagalbos grumtynėse su savimi, velniu ir nuodėme, juolab, kad iš širdies mylėtume vieni kitus.

Tad vasario mėnesį melskime:
-  kad aiškiau regėtume Dievo malonės dovaną Jėzuje Kristuje ir augtume Jo meilėje, Dievo žodžio pažinimu bei dvasiniu įžvalgumu;
-  kad Viešpats rodytų, kas yra tobuliau, ir mūsų prioritetai atitiktų Dievo žodį - kad mūsų mintys, sumanymai ir pasirinkimai būtų teisingi;
-  kad Šventoji Dvasia padėtų mūsų varge - apvalytų nuo nuodėmių, išdidumo ir kitų ydų, kad laukdami Viešpaties būtume be priekaištų;
-  kad Dievo meilė bažnyčioje reikštųsi per mums suteiktas tarnavimo dovanas, naudojamas bendram labui ir Kristaus šlovei. 

Galiausiai - už viską dėkokime, nes tokia yra mums Dievo valia Jėzuje Kristuje (1 Tes 5, 18). Nepamirškime: Viešpats yra arti!