Titulinis / Pastoriaus žodis / Evangelija

Atpažinimo ženklas

Nuo tų laikų, kai Izraelis buvo išvestas iš Egipto vergijos, Kūrėjas nustatė kunigų tarnystės ir aukų atnašavimo tvarką šventykloje: Įsakyk izraelitams skirtu laiku aukoti duonos ir deginamąsias aukas kaip malonų kvapą. Šitos aukos bus: kasdien du sveiki metiniai avinėliai nuolatinei deginamajai aukai; vieną aukosite rytą, o antrą – vakare; ir duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su ketvirtadaliu hino tyriausio aliejaus. Tai bus nuolatinė deginamoji auka, kaip buvo įsakyta Sinajaus kalne, malonus kvapas Viešpačiui (Skaičių knygos 28 skyriaus 2–6 eilutės). (Skaityti daugiau...)

Apie ką jie kalbėjo?

Apie šį įvykį papasakojo trys Naujojo Testamento autoriai – evangelistai Matas, Morkus ir Lukas bei trumpai savo antrame laiške užsiminė apaštalas Petras.
Jėzus iš Nazareto, pasikvietęs tris savo artimiausius pasekėjus Petrą, Jokūbą ir Joną, užkopė į kalną melstis. Jėzui besimeldžiant jo išvaizda pasikeitė, o drabužiai pradėjo spindėti tarsi sniegas. Ir štai apgaubti Dievo šlovės pasirodė du vyrai ir kalbėjosi su Juo. (Skaityti daugiau...)

Kaip suprasti?

Koks žmogus gali suprasti Šventąjį Raštą? Ar jis turi būti baigęs specialius mokslus? Ar gali būti visiškai neišsilavinęs?
Pirmajame amžiuje, kai Kristaus apaštalai rašė Naujojo Testamento laiškus tikinčiųjų bendruomenėms, tik nedaugelis tikinčiųjų tose bendruomenėse mokėjo skaityti. Apaštalų laiškai buvo garsiai skaitomi susirinkus tikintiesiems. Ir vis dėlto tie žmonės suprasdavo tai, kas buvo parašyta. (Skaityti daugiau...)

Saugok laisvę

Apaštalas Jonas, pasakodamas pirmame amžiuje vykusį nutikimą, pasako mums labai svarbią žinią – neužtenka atgauti laisvę, reikia ją saugoti. (Skaityti daugiau...)

Gyva viltis

Pirmame amžiuje krikščionims dėl išpažįstamo tikėjimo patiriant persekiojimus, apaštalas Petras tikėjimo broliams ir seserims rašė: Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai, nenykstančiam, nesuteptam ir nevystančiam palikimui, kuris paruoštas jums danguje (Apaštalo Petro Pirmojo laiško 1 skyriaus 3–4 eilutės). (Skaityti daugiau...)

Dėmesingai klausytis

Evangelijoje pagal Joną papasakotas ypatingas įvykis – Jėzus Kristus prikėlė iš mirusiųjų Lozorių, Marijos ir Mortos brolį. Aprašydamas šį įvykį apaštalas papasakoja ir jo priešistorę.
Lozorius sunkiai sirgo, ir seserys apie tai pasiuntė žinią Jėzui. Evangelijos liudija, kad Jėzus ne kartą lankėsi šioje šeimoje ir mylėjo tiek Lozorių, tiek jo seseris. (Skaityti daugiau...)

Sutaikinimas

Apaštalas Paulius Korinto tikintiesiems rašė: Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja. O visa tai iš Dievo, kuris per Jėzų Kristų sutaikino mus su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnavimą. Tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį. Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi pats Dievas prašytų per mus. Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ (Antrojo laiško korintiečiams 5 skyriaus 17–20 eilutės). (Skaityti daugiau...)

Paslėptas lobis

Jėzus iš Nazareto savo pasekėjus ir susirinkusias minias mokė apie Dievo karalystę kalbėdamas palyginimais. Viename jų Mokytojas karalystę palygino su lauke paslėptu lobiu: Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs jį, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą (Evangelijos pagal Matą 13 skyriaus 44 eilutė). (Skaityti daugiau...)

Nematoma tikrovė

Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę. Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina (Apaštalo Pauliaus Antrojo laiško korintiečiams 4 skyriaus 17–18 eilutės). (Skaityti daugiau...)

Surastieji

Radome Mesiją! (išvertus tai reiškia: „Kristų“) (Evangelijos pagal Joną 1 skyriaus 41 eilutė).
Radome Tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai – Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų (ten pat, 45 eilutė).
Tai buvo du jauni žydų tautybės žmonės, gyvenę pirmame amžiuje Galilėjoje. Kiekvienas iš jų pasidalino ypatinga žinia. (Skaityti daugiau...)