Kiekvienais metais minėdami Jėzaus Kristaus gimimą, mes pripratome prie kalėdinių vaizdelių. Prakartėlės, Kūdikio, Marijos, Juozapo, piemenų ir trijų karalių gražesnės ar ne tokios gražios figūrėlės. Tačiau į pirmą planą dažniausiai iškyla prieššventinė ruoša, eglutė, dovanos artimiesiems bei draugams, kūčių vakarienė su šeima ir kalėdinis šventinis stalas. (Skaityti daugiau...)

Tuo metu Izraelis buvo Romos imperijos provincija. Joje valdė imperatoriaus statytinis – karalius Erodas, vadinamas Didžiuoju. Izraelitams tai buvo sunkūs laikai. Beveik visa tauta, slegiama romėnų ir žiauraus karaliaus valdžios, kažko laukė. (Skaityti daugiau...)

Jūs žinote, kad, kai buvote pagonys, ėjote prie nebylių stabų kaip vedami. Todėl aš jums aiškinu, kad <...> nė vienas negali sakyti, kad Jėzus yra Viešpats, kaip tik Šventąja Dvasia (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 12 skyriaus 2–3 eilutės). (Skaityti daugiau...)

Prasidėjo adventas – prieškalėdinis susikaupimo laikas, kai pagal ilgaamžę krikščionišką tradiciją derėtų daugiau dėmesio skirti mintims apie Tą, kuris gimė, stebuklingai tarnavo savo laiko žmonėms, mirė už visų žmonių nuodėmes, trečią dieną prisikėlė iš mirusiųjų, atsisėdo Dievo Tėvo dešinėje ir vieną dieną sugrįš į Žemę kaip tikrasis jos Viešpats. (Skaityti daugiau...)

Ketvirtas pirmojo amžiaus dešimtmetis. Jeruzalė. Izraelio Dievo šventykla.
Šiomis dienomis pakankamai miglotai galime įsivaizduoti, kaip ji atrodė. Dabar toje vietoje stovi ypatingai reikšmingos musulmonų mečetės, ir visas kalnas, ant kurio kadaise stovėjo mūsų Kūrėjo šventykla, šiandien yra kito dievo garbintojų šventa vieta. (Skaityti daugiau...)

Daugybė žmonių ką tik patyrė stulbinantį stebuklą. Tai buvo pirmame amžiuje gyvenę paprasti izraelitai. Iš skirtingų gyvenviečių jie susirinko į dykvietę prie Galilėjos ežero pasiklausyti pranašo. (Skaityti daugiau...)

Šį nutikimą apie nusidėjėlę moterį ir Jėzų iš Nazareto užrašė evangelistas Lukas. Nedidelis Artimųjų Rytų miestelis pirmojo amžiaus Izraelio žemėje. Beveik visi miestelio gyventojai žinojo tą moterį dėl jos palaido gyvenimo būdo. (Skaityti daugiau...)

Ką tik praėjo Vėlinės. Daugelis Lietuvos žmonių lankė artimųjų kapus. Turbūt ne vienam kilo minčių apie neišvengiamą žemiškojo gyvenimo pabaigą.
Dažniausiai kasdienio gyvenimo rutina taip mus įtraukia, kad atrodo, jog toms mintims tiesiog nebėra laiko. Tačiau žmonės mirtingi, ir jeigu ne su mintimis apie gyvenimo pabaigą, tai su ja pačia teks kiekvienam susidurti. (Skaityti daugiau...)

Netoli nedidelio miestelio prie šulinio sėdėjo jaunas vyras. Jis pėsčiomis keliavo iš vienos Izraelio provincijos į kitą ir atsisėdo pailsėti. Pats vidurdienis. Iš miestelio ateina moteris, nešina ąsočiu, pasisemti vandens. Vyras paprašė jos gerti. (Skaityti daugiau...)

Gyvatė <...> tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: „Nevalgykite nuo visų sodo medžių“? Moteris atsakė gyvatei: „Mums leista valgyti sodo medžių vaisius, išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: „Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte.“ (Skaityti daugiau...)