Jis buvo okupacinės Romos imperijos kariuomenės karininkas, bet gerbė okupuotą Izraelio tautą ir jos tikėjimą. Tas vyras matė prasmę iš turimų lėšų pastatyti izraelitams maldos namus. Jis suprato, kad Izraelis yra ypatinga tauta, turinti Kūrėjo pažadą atnešti Jo palaiminimą visoms žemės tautoms. (Skaityti daugiau...)

Jėzus iš Nazareto kalbėjo savo pasekėjams: Nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. <...> Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Skaityti daugiau...

Per Šventojo Rašto puslapius iš gilios praeities mus pasiekia tikinčių žmonių liudijimai apie Kūrėją. Norėčiau atkreipti mūsų dėmesį į karaliaus Saliamono liudijimą, kurį jis mums paliko Patarlių knygoje. (Skaityti daugiau...)

To žmogaus turėta patirtis paliko jam tokį didelį įspūdį, jog apie ją skaitome po dviejų tūkstančių metų jo laiške ir kitų jo amžininkų raštuose. Šiandien tą žmogų žinome kaip apaštalą Petrą. (Skaityti daugiau...)

Šią patirtį užrašė labai seniai gyvenęs žmogus. Apie tai, ką patyrė, jis sukūrė psalmę, ir ta psalmė pasiekė mūsų dienas išversta į daugybę kalbų, kad ją galėtų perskaityti įvairiausių tautų žmonės. (Skaityti daugiau...)

Pirmas amžius Izraelio žemėje. Ligos išvarginta moteris. Dvylika metų ją kamavo kraujoplūdis. Galima tik nuspėti, kaip ji buvo žeminama bei niekinama. (Skaityti daugiau...)

Kodėl yra pasakyta, kad niekas negali tarnauti dviem šeimininkams, ir ką reiškia toks tarnavimas? Kaip tai atrodo, kai tarnaujame dviem vadovams? Esame pasidalinę ir galiausiai vieno vadovo nurodymai tampa svarbesni negu kito. (Skaityti daugiau...)

Tie žmonės buvo įsitikinę, kad jų religinės pastangos tikrai patinka Dievui. Jie uoliai laikėsi moralės normų bei paveldėtų religinių tradicijų ir labai dėmesingai vykdė įvairias kasdienes apeigas. (Skaityti daugiau...)

Buvęs žvejys, o dabar Jėzaus Kristaus apaštalas, brandaus amžiaus vyras, vardu Petras, rašo laišką persekiojimus patiriantiems Kristaus pasekėjams. Jis prabyla apie didingą ateities viltį – nenykstantį, nesuteptą ir nevystantį palikimą, paruoštą tikintiesiems danguje. (Skaityti daugiau...)

Tautos vadovų pasiųsti sargybiniai jį turėjo suimti, bet sugrįžo neįvykdę nurodymo. Į klausimą, kodėl jo neatvedė, pasiųstieji atsakė, kad niekados žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šis. (Skaityti daugiau...)