Norėdami teisingai suprasti artimiausius savo žmones, privalome atidžiai jų klausytis ir neskubėti daryti išvadų. Kaip dažnai vyrai ir žmonos, tėvai ir vaikai nesusikalba vien todėl, jog per greitai prieina išvadą, kad jau suprato, ką kitas norėjo pasakyti, priskirdami jam savo sugalvotus motyvus. (Skaityti daugiau...)

Nors kiekvienam atsitinka pasielgti neišmintingai, nė vienas žmogus nenori būti vadinamas kvailiu ir būti kvailas. Tiktai kyla klausimas – kokia yra tikroji išmintis? (Skaityti daugiau...)

Nuo to laiko Jėzus pradėjo pamokslauti, skelbdamas: Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė! (Evangelijos pagal Matą 4 skyriaus 17 eilutė).
Žodis „atgaila“ ne visiems ir ne visada sukelia malonias mintis. Žmogiška puikybė bei kvailumas trukdo matyti atgailos grožį. (Skaityti daugiau...)

Tai įvyko Jeruzalėje vieną pirmojo amžiaus rytą. Staiga kilo smarkus ūžesys. Subėgo daugybė žmonių. Tie žmonės buvo atvykę į Jeruzalę iš daugelio šalių švęsti svarbios religinės šventės. Jie visi labai nustebo, matydami būrį vyrų bei moterų, įvairiomis kalbomis skelbiančius didingus Dievo darbus. (Skaityti daugiau...)

Trečia diena po Jėzaus nukryžiavimo. Artimiausi Jo mokiniai sutrikę ir pasimetę, slegiami baimės bei nevilties, sėdi užsidarę tuose namuose, kuriuose prieš kelias dienas su Mokytoju valgė Velykų vakarienę. Skaityti daugiau...

Jėzus Nazarietis, lydimas pasekėjų, ėjo į Jeruzalę. Žmonės manė, jog tuojau turi pasirodyti Dievo karalystė – turi būti karūnuotas Dievo siųstas Izraelio karalius, kuris išvaduos tautą iš romėnų okupacijos ir įtvirtins dieviškąją tvarką. (Skaityti daugiau...)

Tiems vyrams tai buvo ypatingų permainų metas. Jie dar nesuvokė, kad Senojo Testamento laikas baigėsi ir prasidėjo kita era. Juos slėgė sąžinės priekaištai, nes paskutinį vakarą, kai valgė šventinę vakarienę kartu su savo mokytoju Jėzumi iš Nazareto, jie visi dievagojosi, kad Jo nepaliks. (Skaityti daugiau...)

Tie, kas skaitė Naująjį Testamentą, tikriausiai pastebėjo, kad kai kurios Jėzaus gyvenimo istorijos yra beveik taip pat papasakotos evangelijose pagal Matą, Morkų ir Luką. Dėl mūsų išdidumo mus tai trikdo ir netgi piktina. (Skaityti daugiau...)

Senovinė psalmė skamba kaip amžino gyvenimo vizija: Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! Tai yra lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis per Aarono barzdą ant jo drabužių apykaklės. Tai lyg Hermono rasa, krintanti ant Siono kalnų! Tenai palaiminimą ir gyvenimą amžiną Viešpats teikia! (133 psalmė) (Skaityi daugiau...)

Dabar, kai gyvename karantino sąlygomis, gana dažnai tenka skaityti bei girdėti tą patį klausimą – ar ši pandemija nėra Dievo bausmė žmonėms, apokaliptinės pabaigos ženklas. Manau, jog kalbėti tokiais žodžiais, kaip Kūrėjo bausmė ar pasaulio pabaigos ženklas, būtų per daug garsu. (Skaityti daugiau...)